Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbino Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos atstoves – valdybos pirmininkę Aistę Švilpienę ir viceprezidentę Birutę Nenortaitę. Pokalbio metu buvo kalbama apie piligrimystės tradiciją Lietuvoje, Šv. Jokūbo kelio atsiradimą mūsų šalyje ir jo plėtrą, įtraukiant vis daugiau bendruomenių, jaunimo ir užsienio piligrimų.

Šv. Jokūbo kelias, dar vadinamas Camino, yra vienas žinomiausių piligrimystės maršrutų Europoje, vedantis į Santiago de Compostela miestą Ispanijoje. Tačiau ne visi žino, kad šio istorinio kelio dalis driekiasi ir per Lietuvą.

Šv. Jokūbo kelio pradžia Lietuvoje

Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija oficialiai įkurta 2013 metais, tačiau kelio istorija Lietuvoje prasidėjo kiek anksčiau – 2009 metais, kai buvo pradėta aktyviau domėtis galimybe šį piligrimystės kelią įprasminti ir mūsų šalyje.

Viena pirmųjų iniciatyvų buvo ieškoti Lietuvoje esančių Šv. Jokūbo vardu pavadintų bažnyčių. Jų rasta vienuolika, ir būtent nuo šių vietų pradėta formuoti piligriminių maršrutų idėja. Vėliau organizuoti pirmieji žygiai, konferencijos, leidžiamos knygos apie piligrimystės tradiciją ir jos istoriją.

Piligrimystė Lietuvoje ir Europoje

Šv. Jokūbo kelias Europoje turi šimtmečius siekiančią istoriją. 1987 metais jis buvo paskelbtas pirmuoju Europos Tarybos kultūros keliu, jungiančiu skirtingas šalis ir kultūras.

Šiandien šio kelio tinklas driekiasi per daugelį Europos valstybių – nuo Baltijos šalių iki Ispanijos. Lietuvoje piligrimai taip pat gali pradėti savo kelionę ir, jei nori, tęsti ją per Lenkiją, Vokietiją ar kitas šalis iki pat Santiago de Compostela.

Maršrutai Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje suformuoti keturi pagrindiniai Šv. Jokūbo kelio maršrutai, kurie driekiasi per įvairius šalies regionus ir miestus.

Vienas iš jų prasideda Biržuose, keliauja per Pasvalį, Panevėžį, Molėtus ir Vilnių, o toliau veda per Trakus, Alytų, Merkinę ir Druskininkus iki Lazdijų. Kiti maršrutai jungia šiaurinę Lietuvos dalį su pietine, taip pat veda per Žemaitiją ir vakarų Lietuvą.

Bendras Lietuvos Šv. Jokūbo kelių tinklas siekia kelis šimtus kilometrų, o einant visą maršrutų žiedą galima įveikti ir daugiau nei tūkstantį kilometrų.

Bendruomenės ir piligrimai

Piligrimystė Lietuvoje vis labiau populiarėja. Pasak asociacijos atstovių, piligriminiai žygiai sutraukia įvairaus amžiaus žmones – nuo moksleivių iki vyresnių keliautojų.

Kaimo bendruomenės ir miesteliai dažnai prisideda prie piligrimų kelionės – suteikia nakvynę, vaišina vandeniu ar maistu. Tai sukuria ypatingą bendrystės ir svetingumo atmosferą, kuri yra svarbi piligrimystės dalis.

Jaunųjų ambasadorių estafetės

Viena ryškiausių iniciatyvų Lietuvoje – Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetės.

Šiuose žygiuose dalyvauja mokyklų bendruomenės, gimnazistai, studentai ir jaunimo organizacijos. Estafetės metu jauni žmonės keliauja pasirinktais maršrutais, susipažįsta su Lietuvos kultūros paveldu, istorija ir piligrimystės tradicija.

Per pastaruosius metus tokiuose žygiuose jau dalyvavo tūkstančiai jaunų žmonių, o iniciatyva kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių.

Tarptautiniai piligrimai Lietuvoje

Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje sulaukia ir tarptautinio dėmesio. Piligrimai čia atvyksta iš įvairių šalių, tarp jų – Ukrainos, Taivano, Ispanijos ar Vokietijos.

Tarptautiniai žygiai leidžia ne tik pristatyti Lietuvos maršrutus, bet ir stiprina kultūrinius ryšius tarp skirtingų šalių piligrimų bendruomenių.

Ateities planai

Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija planuoja ir toliau plėtoti maršrutus, organizuoti piligriminius žygius bei stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir bendruomenėmis.

Taip pat planuojama daugiau dėmesio skirti Žemaitijos regionui, pristatyti naujus maršrutus ir pritraukti dar daugiau piligrimų iš Lietuvos ir užsienio.

Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje – tai ne tik žygiavimo maršrutai. Tai kelias, jungiantis istoriją, kultūrą, bendruomenes ir asmenines patirtis, kviečiantis atrasti Lietuvą kitu tempu – pėsčiomis.