Vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kviečia į pokalbį su kultūros istorike, rašytoja ir keturių knygų autore Ieva Šidlaite, kuri išdrįso iškeisti miesto gyvenimą į vienkiemį, pilną laukinių augalų, rankdarbių, duonos kvapo ir kasdienybės stebuklų. Tai – istorija apie pasirinkimus, kūrybą ir tikro ryšio su gamta paieškas.

Iš miesto į vienkiemį – ne tik pabėgimas, o naujas pasaulis

Vieną dieną Ieva su šeima paliko Vilnių, kad išbandytų gyvenimą kitaip. Iš pradžių – viešbutis Karmazinų kaime, vėliau – nuolatinė buitį ir kūrybą derinanti kasdienybė vienkiemyje.
„Mes dabar jau šešti metai gyvename be patogumų – su lauko tualetu, pirtimi vietoj dušo, daržais ir gyvuliais. Ir nieko nekeisčiau. Jei būtume iš karto atsikėlę į vienkiemį, gal būčiau pabėgusi. Reikia priprasti prie tokio gyvenimo ritmo.“

Miestą pakeitė gamta, o kartu – ir žvilgsnis į kasdienybę.

Kūryba, gimstanti iš buities

Ieva – tinklaraščio autorė, kelių knygų bendraautorė ir rašytoja, šiuo metu rašanti penktąją knygą. Jos tekstai – tai derliaus, pasivaikščiojimų, paslėptų gamtos paslapčių atspindžiai.
„Žodžiai gimsta kasdienybėje. Indus plauni, duoną kepi, o tada išeini į mišką, paimi uogą ar grybą – ir kartu pasiimi žodžius.“

Gamta tampa ne tik kasdienybės fonu, bet ir įkvėpimo šaltiniu. Ieva sako, kad kiekvienas pasivaikščiojimas – tai savotiška meditacija, padedanti surinkti mintis ir iš jų sukurti istorijas.

Mokymai, kurie suburia visą Lietuvą

Neatsiejama Ievos veiklos dalis – mokymai apie laukinius augalus, rauginimą, duonos kepimą, sūrių gamybą.
„Žmonės pavargo nuo netikro gyvenimo. Jie nori bent prisiliesti prie tikro maisto, prie žinojimo, kaip jis atsiranda. Atvyksta ir jaunos merginos, ir šeimos, ir net restoranų šefai. Smalsumas milžiniškas – grupės susirenka visam sezonui, vos paskelbus mokymus.“

Šie susitikimai tampa ne tik kulinarijos pamokomis, bet ir bendrystės erdve, kurioje žmonės atranda naują santykį su maistu ir gamta.

Gamtos terapija – paprasta ir prieinama

I. Šidlaitės pasakojimuose dažnai girdisi mintis, kad gamta yra geriausias gydytojas.
„Kitiems tabletė – vaistinėje, o mano tabletė yra išėjimas į lauką. Saulės šviesa, lietus, žvaigždės – tai yra tai, ko mums visiems reikia. Jei neišeini į gamtą, prasideda nuotaikų kaita, nerimas, net depresija.“

Ji sako, kad tikroji augalų dovana – net ne jų gydomosios savybės, o pats rinkimas. Pasivaikščiojimas pievoje ar miške tampa meditacija, suteikiančia ramybę ir tvarką mintyse.

Tradicijos, perduotos iš kartos į kartą

Ieva augo Vilniuje, bet jos vaikystė buvo persmelkta senelių ir mamos patirties.
„Mano baba gyveno Kalvarijų gatvėje, trečiame aukšte. Ji mėsą vytino, karpius vonioj skersdavo – darė viską, ką kaime darydavo. Tai buvo tarsi kaimas mieste. Matyt, tai mane iš vidaus užkodavo.“

Ši patirtis tapo pagrindu vėliau pačiai puoselėti daržą, konservuoti, ieškoti senovinių receptų.

Kasdienybė tarp vaikų, knygų ir gyvulių

I. Šidlaitės šeima – trys vaikai, vyras, gyvuliai, rankdarbiai, ir visada – knygos. Ieva šypsosi, kad rašo dažnai tiesiog virtuvėje, tarp kasdienės sumaišties.
„Studijos namelio turbūt niekada neturėsiu. Mano vieta – tarp šeimos, prie bendro stalo. O jei reikia susikaupti – moku atsijungti ir rašyti, net kai aplink vyksta gyvenimas.“

Ši pusiausvyra tarp kūrybos ir buities, tarp mamos vaidmens ir rašytojos darbo – jos kasdienis iššūkis ir įkvėpimas.

Knyga, kuri sujungs praeitį ir dabartį

Šiuo metu Ieva kartu su profesoriumi Rimvydu Laužiku rengia knygą apie laukinius valgomus augalus.
„Jis rašo istorinę dalį – kaip augalai buvo naudojami virtuvėje nuo seniausių laikų. Aš – praktinę dalį: kur rasti, kaip rinkti, ką iš jų gaminti šiandien. Tai bus knyga, kurioje susitiks žinojimas, tradicija ir šiuolaikinė virtuvė.“

Palinkėjimas klausytojams

Laidos pabaigoje Ieva primena, kad gamta visada šalia:
„Nereikia niekur eiti toli. Užtenka išeiti pro duris, ir net tarp asfaltų plytelių rasite augalus. Jie visur. Tik reikia juos pamatyti.“