Laidoje „Grojantis miestas“ Simona Jančaitytė kalbino vieną populiariausių Lietuvos atlikėjų Gabrielių Vagelį. Pokalbio metu buvo paliestos įvairios temos – nuo pirmųjų žingsnių muzikos pasaulyje iki didžiųjų arenų koncertų, kūrybos proceso, ateities planų ir svajonių, kurias atlikėjas dar tikisi įgyvendinti.

„Aš tiesiog apskritai labai džiaugiuosi, esu žiauriai laimingas ir tas visas kelias buvo be galo įdomus, be galo fainas, pamokantis.“

Kelias, vedęs į arenas

Per daugiau nei dešimtmetį trunkančią karjerą atlikėjas nuėjo ilgą kelią. Šiandien jo koncertai sutraukia tūkstančius klausytojų, tačiau pats Gabrielius pripažįsta, kad tokie pasiekimai kažkada atrodė tik tolima svajonė.

Jis pasakoja, kad visada tikėjo dideliais tikslais ir stengėsi negalvoti apie ribas, kurios gali stabdyti augimą. Būtent toks požiūris, jo nuomone, padeda judėti pirmyn ir pasiekti daugiau.

„Ar aš galėjau pagalvoti prieš dešimt metų, kad būsiu Žalgirio ar Vilniaus arenoje? Nemanau. Ar to būčiau norėjęs? Be abejo.“

Atlikėjas prisimena ir pirmąjį areninį koncertą, kuris tapo svarbiu karjeros etapu. Matydamas augančią auditoriją, jis suprato, kad atėjo metas žengti dar vieną žingsnį pirmyn.

Kaip gimsta dainos?

Pokalbio metu Gabrielius atskleidė, kad kūrybinis procesas dažniausiai prasideda nuo melodijos. Idėjos gali gimti pačiose netikėčiausiose situacijose – važiuojant automobiliu, klausantis muzikos ar tiesiog užklupus įkvėpimui.

Dažnai vos kilusi mintis būna įrašoma telefone, o vėliau kartu su prodiuseriais ir kūrybinėse stovyklose ji virsta pilnaverčiu kūriniu.

„Man visada beveik pirma gimsta melodija, o tik po to dėliojasi žodžiai.“

Atlikėjas taip pat pripažįsta, kad laikui bėgant tapo drąsiau kalbėti apie asmenines temas ir atviriau reikšti mintis kūryboje.

Dainos, kurios laukia savo laiko

Ne visos sukurtos dainos klausytojus pasiekia iš karto. Kai kurie kūriniai savo momento laukia mėnesius ar net metus.

Gabrielius pasakojo turintis vieną dainą, kuri jau daugiau nei dvejus metus laukia tinkamo laiko pasirodyti viešumoje. Nors ją girdėję žmonės vertina itin palankiai, atlikėjas tiki, kad kiekviena daina turi savo laiką.

„Aš manau, kad čia iš tų dainų, kurioms reikėjo subręsti tam, kad jos pasirodytų.“

Energija scenoje ir ryšys su publika

Vienas dažniausiai gerbėjų užduodamų klausimų – iš kur atsiranda Gabrieliaus energija scenoje. Pats atlikėjas mano, kad tai natūralus charakterio ir ilgamečio darbo rezultatas.

Pasak jo, energija visuomet buvo jo asmenybės dalis, tačiau laikui bėgant ji buvo kryptingai ugdoma ir pritaikoma koncertams.

Prieš kiekvieną pasirodymą Gabrielius turi ir nedidelį ritualą – bent keliolika minučių pabūti vienam bei susikaupti prieš žengiant į sceną.

„Noris jau prieš pat tą įėjimą į sceną tokią savo minutėlę apturėti. Ir tada jau tiesiu žingsniu galima žygiuoti į sceną.“

Ateities planai ir nauji iššūkiai

Nors atlikėjo karjeroje jau netrūksta įspūdingų pasiekimų, jis tikina, kad sustoti neketina. Ateityje laukia nauja muzika, galimos kolaboracijos bei dar neįgyvendinti projektai.

Gabrielius pripažįsta, kad apie ateitį stengiasi negalvoti pernelyg griežtai, tačiau idėjų ir ambicijų tikrai netrūksta.

„Aš matau ryškią ir šviesią ateitį.“

Tarp būsimų planų – daugiau muzikos, nauji koncertiniai iššūkiai ir galbūt dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ar konkursuose.

Netikėtos kolaboracijos ir muzikiniai įkvėpimai

Laidoje atlikėjas papasakojo ir apie tai, kaip visiškai netikėtai gimė bendras kūrinys su Paulina Paukštaitytė. Viskas prasidėjo nuo draugiško susitikimo ir vakarienės, o vakaras baigėsi įrašų studijoje.

Pasak Gabrieliaus, geriausi kūrybiniai sprendimai kartais gimsta būtent spontaniškai ir be išankstinių planų.

Kalbėdamas apie savo muzikinius autoritetus, atlikėjas išskyrė Rihanna, kurią vadina viena didžiausių savo įkvėpėjų.

„Man jos patinka absoliučiai viskas. Ji yra nuostabi kaip žmogus, kaip kūrėja ir kaip atlikėja.“

Ko iš tiesų reikia laimei?

Pokalbio pabaigoje Gabrielius Vagelis klausytojams paliko paprastą, bet prasmingą palinkėjimą. Pasak jo, dažnai žmonės ieško daugiau, nei jiems iš tikrųjų reikia, nors svarbiausi dalykai dažniausiai yra visai šalia.

„Labai linkiu tiesiog, kad mes pajaustume, jog mums gyvenime reikia žiauriai nedaug, ir kad mes tai turime šalia, ir kad visko mums užtektų.“