Pokalbis apie metodą, kuris leidžia suprasti žmogų akimirksniu
Laidoje „Vilniaus ritmu“ VILNIUS FM eteryje vedėja Jūratė Pilibaitienė kviečia klausytojus į išsamų ir intriguojantį pokalbį apie fenotipologiją – metodiką, kuri, pasak jos šalininkų, leidžia suprasti žmogaus charakterį dar prieš jam prabilus. Studijos svečias – fenotipologijos populiarintojas ir seminarų organizatorius Giedrius Švetkauskas, daugiau nei dvidešimt metų dirbantis su šia metodika.
„Fenotipologija – tai metodika, skirta suprasti, koks yra kito biologinio objekto – žmogaus ar gyvūno – charakteris“, – pokalbio pradžioje aiškina G. Švetkauskas.
Kas yra fenotipas ir kodėl jis svarbus?
Fenotipas, pasak laidos svečio, yra išorinis genetikos vaizdas. Jis leidžia suprasti ne tik tai, kaip žmogus atrodo, bet ir kaip jis elgsis stresinėse, sudėtingose ar kritinėse situacijose.
„Fenotipas yra išorinis genetikos vaizdas, pagal kurį galima prognozuoti biologinio objekto elgesį esant stresinei situacijai“, – teigia jis. Kaip pavyzdį G. Švetkauskas pateikia gamtą: medis ar gyvūnas gali būti paveiktas aplinkos, tačiau jo genetinė esmė išlieka atpažįstama.
Metodikos ištakos: nuo gyvūnų iki žmogaus
Fenotipologijos autorius – biologas ir etologas Markas Lučinas, kilęs iš Estijos. Savo tyrimus jis pradėjo nuo gyvūnų, ypač šunų fenotipų analizės.
„Jis pradėjo tyrinėti šunis ir ieškojo požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kuris šuo geriau tinka medžioklei“, – pasakoja G. Švetkauskas. Būtent sistemingas biologinių požymių stebėjimas ir jų ryšio su elgesiu analizė tapo fenotipologijos pagrindu.
Fenotipologija nėra veidoskaita
Laidoje daug dėmesio skiriama mitų paneigimui. G. Švetkauskas aiškiai pabrėžia, kad fenotipologija dažnai klaidingai tapatinama su veidoskaita ar fiziognomika.
„Veidoskaita ir veidotėra nėra gryna fenotipologija. Ten yra fenotipologijos elementų, bet nėra gylio“, – sako jis. Fenotipologija analizuoja ne vien veidą, o visą organizmą: galvos formą, ausis, akis, kaklą, kūno proporcijas, delnus ir, svarbiausia, šių požymių tarpusavio sąveiką.
Kodėl svarbus ne atskiras požymis, o visuma?
Pasak laidos svečio, viena dažniausių klaidų – bandymas vertinti žmogų pagal vieną požymį.
„Esmė yra sujungti visus požymius į vieną charakteristiką, nes gali būti, kad vieni požymiai blokuoja kitus“, – aiškina G. Švetkauskas. Tik matant visumą galima suprasti tikrąją žmogaus charakterio esmę.
Fenotipologija kasdienėje praktikoje
Laidoje aptariama, kaip fenotipologija taikoma realiame gyvenime. Ji padeda suprasti, kuriose srityse žmogus gali realizuotis lengviau, o kuriose jam bus sudėtinga.
„Galima nustatyti, ko žmogui gyvenime geriau neužsiimti ir kas jam gausis lengviau“, – sako G. Švetkauskas. Šis metodas taikomas versle, darbuotojų atrankoje, vaikų ugdyme, santykių suderinamumo vertinime.
Verslas, darbuotojai ir „charakterio resursų panaudojimas“
Didelė dalis fenotipologijos seminarų orientuota į verslą. Į juos dažniausiai ateina įmonių vadovai ir savininkai.
„Eksploatuoti charakterio resursus nereiškia išnaudoti – tai reiškia tinkamai panaudoti žmogaus savybes“, – pabrėžia laidos svečias. Fenotipologija leidžia matyti ne tik žmogaus minusus, bet ir tai, kokį rezultatą jis gali duoti konkrečioje pozicijoje.
Genetika ir aplinka: kas svarbiau?
G. Švetkauskas ne kartą akcentuoja, kad fenotipologija nėra determinizmas.
„Fenotipologija yra minimum dviejų monetos pusių metodas: genetika ir aplinka“, – sako jis. Tas pats charakteris, augdamas skirtingose socialinėse sąlygose, gali pasireikšti visiškai kitaip.
Fenotipologija, psichologija ir intuicija
Laidoje pabrėžiama, kad fenotipologija nėra psichologijos pakaitalas.
„Fenotipologija yra ne vietoje psichologijos, o šalia psichologijos. Ne vietoje intuicijos, o šalia jos“, – aiškina G. Švetkauskas. Šis metodas leidžia greičiau pamatyti tai, ką intuicija jaučia, bet ne visada gali paaiškinti.
Pagrindinė laidos mintis: intuicijos ignoruoti nelogiška
Pokalbio pabaigoje išryškėja viena stipriausių laidos žinučių.
„Nelogiška neklausyti intuicijos. Ją reikia paklausyti ir logiškai pagrįsti“, – sako G. Švetkauskas. Pasak jo, intuicija dažnai pirmoji signalizuoja apie rizikas ar neteisingus sprendimus, o fenotipologija padeda suprasti, kodėl tie signalai atsiranda.
