Šarūnas Mačiulis – atlikėjas, kurio balsas ir dainos jau beveik keturis dešimtmečius lydi Lietuvos muzikos gerbėjus. Grupės „Poliarizuoti stiklai“ lyderis, vokalistas ir daugelio hitų autorius atvirame pokalbyje su Kristina Kanišauskaite-Šaltmere pasidalijo ne tik prisiminimais iš savo kūrybinio kelio, bet ir įžvalgomis apie muzikos prasmę, publikos meilę bei gyvenimo dovanas.
Apie muziką ir publiką
Kiekvienas koncertas, anot Šarūno, yra ne tik pasirodymas, bet ir tikras susitikimas su žmonėmis. Kai publika dainuoja kartu, šoka, niūniuoja – užplūsta dvejopas jausmas: pasididžiavimas, kad gyvenime pavyko sukurti kažką reikšmingo, ir kartu – įkvėpimas tęsti toliau. „Jau galima ir numirti po tokio jausmo… bet tada iškart ateina mintis, kad reikia gyventi toliau, kad visa tai dar galėtum patirti dar kartą“, – sako atlikėjas.
Kai kurios dainos tapo neatsiejama „Poliarizuotų stiklų“ istorijos dalimi. Be „Medžių be lapų“ grupės koncertas neįsivaizduojamas – net bandymas kartą ją praleisti baigėsi tuo, kad publika neišsiskirstė, kol daina nebuvo sugrota. Kita, ypatingą prasmę šiandien turinti daina – „Aš noriu, kad pievos išsiskleistų gėlėmis ir žemėje būtų taika“. Ji skamba ne tik koncertuose, bet ir buvo įtraukta į vaikų dainų šventės repertuarą. Pasak Šarūno, ši daina – tarsi nuoširdus palinkėjimas visiems.
Apie sceną ir jubiliejus
Šarūnas atskleidė, kad šių metų pabaigoje laukia ypatingas renginys – gruodžio 31-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks grandiozinis koncertas kartu su „Pelenais“ ir „Hiperbole“. Tai bus ne tik naujametis vakarėlis, bet ir simboliškas žvilgsnis į beveik 40 metų trunkančią grupės istoriją.
Jubiliejus – proga atsigręžti atgal ir įvertinti nueitą kelią. Per šiuos metus keitėsi valstybės santvarkos, valiutos, muzikos rinka, bet grupė liko scenoje. „Pirmus dešimt metų dirbi dėl savo vardo, o vėliau vardas dirba už tave“, – šypsosi atlikėjas.
Apie šeimą ir kasdienybę
Nors scenoje jis – charizmatiškas roko atlikėjas, kasdienybėje Šarūnas save vadina paprastu žmogumi. Jis pasakoja apie anūkus, pirmą klasę pradedančią anūkę, mažą gitarėlę ir kartu atliekamus pirmuosius akordus. Jo manymu, muzika vaikui turi būti džiaugsmas, o ne prievarta: „Nesvarbu, ar tapsi profesionalu, ar ne – muzika gyvenime vis tiek pravers, padės bendrauti, dalintis emocijomis, būti bendruomenės dalimi.“
Apie muziką šiandien
Paklaustas apie tokias platformas kaip Spotify ar YouTube, Šarūnas pabrėžė, kad jos padeda atlikėjams pasiekti naują auditoriją. Per jas jis gali matyti, kuriose šalyse labiausiai klausoma „Poliarizuotų stiklų“, kokia yra klausytojų demografija. Pasak jo, tai vertingas įrankis suprasti publiką ir kartu dar viena galimybė užmegzti ryšį su žmonėmis.
Apie gyvenimo dovanas
Nors pokalbyje netrūko prisiminimų apie koncertus ir muzikines istorijas, Šarūnas pabrėžė, kad brangiausios dovanos – ne materialios. Tai draugystė, bendravimo džiaugsmas, nuoširdžios emocijos. „Tai palieka gilesnį įspūdį nei bet kokia daiktinė dovana“, – sako jis.
Šis pokalbis – ne tik apie muziką. Tai gyva istorija apie žmogų, kuris su savo grupe kūrė Lietuvos roko sceną, apie atmintyje išlikusius koncertus, neišdildomas dainas ir apie paprastus, bet svarbiausius dalykus – šeimą, artumą ir taiką.
