Logistika yra kur kas daugiau nei sunkvežimis, važiuojantis iš taško A į tašką B. Tai sudėtinga grandinė, apimanti gamybą, sandėliavimą, transportavimą, dokumentų tvarkymą ir informacijos perdavimą. Jos veikimą gali paveikti tiek nedidelės organizacinės klaidos, tiek tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos vykstantys geopolitiniai įvykiai. Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė su išmaniosios logistikos platformos „Freidesk“ vadovu Andriumi Korvel aptarė šiuolaikinės logistikos iššūkius, transporto rinkos pokyčius ir technologijų kuriamas galimybes.

Logistika – visa grandinė nuo gamybos iki vartotojo

Kalbėdamas apie logistikos sampratą, Andrius Korvel pabrėžė, kad galutinis prekės pristatymas yra tik viena ilgesnio proceso dalis. Pirmiausia produktas turi būti pagamintas, paruoštas ir supakuotas. Vėliau jis transportuojamas sausuma, oru arba jūra, gali keliauti per tarpinius sandėlius, būti perpakuojamas ar papildomai apdorojamas, kol galiausiai pasiekia pirkėją.

Prie šios grandinės prisideda daugybė skirtingų dalyvių – gamintojai, vežėjai, vairuotojai, sandėlių darbuotojai ir prekių gavėjai. Todėl net ir iš pirmo žvilgsnio paprastas užsakymas reikalauja tikslaus planavimo bei nuolatinio skirtingų grandžių bendradarbiavimo.

Kodėl suplanuotas krovinys ne visada atvyksta laiku?

Net ir kruopščiai sudarytas maršrutas negarantuoja, kad krovinys bus pristatytas numatytu laiku. Anot Andriaus Korvel, planus gali sujaukti tiek kasdienės organizacinės problemos, tiek didelio masto įvykiai – pandemija, karas, sienų apribojimai ar laivybos sutrikimai.

Prie išorinių veiksnių prisideda ir transporto priemonių bei vairuotojų trūkumas, pakitusi paklausa ir išaugę prekių srautai. Kai rinkoje padaugėja krovinių, tačiau sumažėja galimų juos vežti transporto priemonių, didėja kainos. Situacijai apsivertus, kai transporto priemonių yra daug, o krovinių trūksta, vežėjams gali tapti sunku padengti savo veiklos išlaidas.

„Kaip versle, taip ir logistikoje tu turi būti visada toks adaptatyvus“, – pokalbyje pabrėžė pašnekovas, akcentuodamas poreikį vertinti ne tik dabartinę padėtį, bet ir tai, kas gali nutikti artimiausiu metu bei ilgesnėje perspektyvoje.

Geopolitika tiesiogiai veikia transporto kainas

Pokalbyje nemažai dėmesio skirta tam, kaip politiniai sprendimai ir tarptautiniai konfliktai veikia Lietuvos transporto sektorių. Andrius Korvel aiškino, kad iš rinkos pasitraukus daliai transporto priemonių, krovinių kiekis gali likti toks pats, tačiau sumažėja pasiūla. Tokiu atveju vežimo kainos kyla, kol daliai įmonių transportavimas tampa ekonomiškai nebeapsimokantis.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad Lietuvos transporto įmonių veikla šiandien peržengia nacionalines sienas. Lietuvos bendrovės gali vežti produkciją tarp kitų Europos valstybių net ir tada, kai krovinys nėra pakraunamas Lietuvoje. Jis pasidalijo ir pavyzdžiu, kai Lietuvoje dirbančios logistikos komandos administruoja transportavimo veiklą JAV rinkoje.

Tokia veikla, anot jo, leidžia eksportuoti paslaugas ir į šalį pritraukti pajamų. Dėl to Lietuvos verslui svarbu ieškoti galimybių ne tik vietos rinkoje, bet ir tarptautiniu mastu.

Lietuvos įmonėms svarbu mąstyti globaliai

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas, Andrius Korvel ragino neapsiriboti vien problemomis ir pesimistiniais vertinimais. Jo nuomone, svarbu kurti konkurencingus produktus ir ieškoti rinkų, kuriose juos būtų galima parduoti.

„Todėl mes neturim užsidaryti šitam burbule“, – sakė pašnekovas, ragindamas galvoti apie platesnes verslo galimybes ir produktų eksportą.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į gyvenimo lygio bei kainų pokyčius. Augančios sąnaudos kelia iššūkių verslui, tačiau kartu rodo ir ekonomikos pokyčius. Norint išlaikyti konkurencingumą, anot pašnekovo, svarbu investuoti į inovacijas, technologijas ir efektyvesnius procesus.

Vairuotojų trūkumas ir automatizacijos perspektyvos

Dar viena pokalbio tema – vairuotojų trūkumas ir darbuotojų paieška tarptautinėje rinkoje. Andrius Korvel pažymėjo, kad Lietuvos transporto įmonės, kaip ir kitų šalių bendrovės, ieško darbuotojų užsienyje. Tačiau darbo jėgos klausimas nėra vienintelis būdas didinti veiklos efektyvumą.

Pašnekovas pateikė sandėliavimo įmonės pavyzdį: anksčiau kai kurių technologijų diegimas atrodė brangesnis nei darbuotojų atliekamas darbas. Vis dėlto technologijoms tobulėjant ir atsirandant naujiems įrankiams, jų nauda gali tapti vis akivaizdesnė.

Kaip technologijos padeda kontroliuoti krovinius?

Transporto įmonės jau naudoja įvairius įrankius, leidžiančius stebėti transporto priemonių maršrutus, vairuotojų veiklą ir kuro sąnaudas. GPS sekimas, kameros bei automatiniai pranešimai padeda greičiau pastebėti nukrypimus nuo numatyto maršruto ir sumažinti rizikas.

Tačiau technologijų reikšmė neapsiriboja fizinio transporto stebėjimu. Jos taip pat padeda valdyti užsakymus, perduoti informaciją tarp skirtingų partnerių ir tvarkyti dokumentus. Tai ypač svarbu, kai viename procese dalyvauja gamintojas, keli vežėjai, sandėlis ir galutinis klientas.

Pasak Andriaus Korvel, anksčiau logistikoje daug kas buvo derinama telefonu ir elektroniniais laiškais. Norint rasti vežėją, reikėdavo susisiekti su keliais partneriais, laukti atsakymų ir atskirai koordinuoti užsakymą. Skaitmeninės platformos leidžia šiuos veiksmus sujungti vienoje sistemoje.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad technologijų diegimas versle ne visada vyksta greitai. Kai kurioms įmonėms reikia laiko įvertinti naujų sprendimų naudą, o didesnėse organizacijose sprendimų priėmimas gali užtrukti ne vienerius metus. Vis dėlto skaitmenizacijos svarba nuosekliai auga.

Pokalbio pabaigoje Andrius Korvel grįžo prie platesnio klausimo – kokią vietą Lietuvos įmonės galėtų užimti ateities rinkoje. Jo požiūriu, technologijos ir gebėjimas efektyviai valdyti procesus padeda įmonėms konkuruoti, o globalus mąstymas atveria galimybes už Lietuvos ribų.