Ligoninėse gydytojai klounai vaikams padeda ne tik nusišypsoti, bet ir lengviau išgyventi nerimą, baimę bei sudėtingas procedūras. Asociacijos „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ meno vadovė ir aktorė Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė pasakoja, kad gydytojų klounų darbas nėra vien pramogos ar bandymas bet kokia kaina prajuokinti vaiką. Humorą, klaunadą ir improvizaciją jie pasitelkia emocinei pagalbai bei ryšiui su vaiku užmegzti. Laidoje „Vilniaus ritmu“ Jūratė Pilibaitienė kalbėjosi su I. Mickevičiūte-Petrauskiene apie gydytojų klounų misiją, profesionalų pasiruošimą, jautrius susitikimus ligoninėse ir tai, kaip jų veikla Lietuvoje padeda vaikams, tėvams bei medicinos personalui.

Sutikti vaiką tokį, koks jis yra

Atėję į ligoninės palatą gydytojai klounai neturi vieno iš anksto paruošto scenarijaus. Kiekvienas susitikimas priklauso nuo konkretaus vaiko – jo amžiaus, emocinės būsenos, savijautos ir to, ko jam tuo metu labiausiai reikia.

„Visada klauno tikslas yra juokinti. Tai pirmiausia, mes humorą, klaunadą ir tas menines priemonės tokioj vietoj, ligonėj, pirmiausia, naudojam tam, kad susitiktumėm“, – pasakojo I. Mickevičiūtė-Petrauskienė.

Anot jos, vaiko emocijos yra svarbiausia susitikimo dalis. Todėl gydytojas klounas nėra tas, kuris įžengia į palatą ir iš karto pradeda rodyti numerį. Pirmiausia reikia pajusti situaciją, užmegzti kontaktą ir tik tada ieškoti būdo, kaip vaikui padėti.

„Klaunas toks kaip veidrodis. Ateinam, atspindim, kaip vaikas jaučiasi, galbūt ir klaunas nuliūsta kartu su juo“, – apie tokį santykį pasakojo pašnekovė.

Vaikas turi teisę pasakyti „ne“

Ligoninėje vaikas susiduria su daugybe situacijų, kurių negali kontroliuoti. Procedūros turi būti atliekamos, gydytojas turi apžiūrėti, o tėvai rūpinasi jo sveikata. Tačiau gydytojo klouno atveju vaikas turi galimybę pasirinkti.

Pašnekovė pasakojo, kad kartais vaikas tiesiog nenori kontakto su klounu – ir tai yra visiškai normalu. Būtent galimybė pasakyti „ne“ gali tapti svarbia susitikimo dalimi.

„Klaunas yra tas personažas, kuriam tu gali pasakyti ne, ir tai vaikam tikrai suteikia tokios laisvės ir džiaugsmo“, – sakė I. Mickevičiūtė-Petrauskienė.

Tai ypač svarbu ligoninėje, kurioje vaikas dažnai jaučiasi priklausomas nuo aplinkybių ir suaugusiųjų sprendimų. Gydytojo klouno vaidmuo šiuo atveju tampa ne primesti pramogą, o suteikti pasirinkimą.

Kiekvienas susitikimas – skirtingas

Nors gydytojų klounai turi įvairių priemonių – instrumentų, skarelių, žaislų, dainų ir judesio elementų – ligoninėse nėra vieno universalaus pasirodymo. Kiekvienas susitikimas kuriamas čia ir dabar.

„Tai yra visiškai improvizacija“, – apie darbą ligoninėse sakė pašnekovė.

Vienoje palatoje gali būti vos kelių mėnesių kūdikis, kitoje – paauglys. Vienas vaikas gali norėti žaisti, kitas – tik stebėti, o trečias apskritai nenorėti jokio kontakto. Todėl gydytojo klouno profesionalumas atsiskleidžia ne tik gebėjime būti juokingam, bet ir mokėjime pastebėti žmogų bei greitai prisitaikyti.

Už raudonos nosies – rimtas pasiruošimas

Iš pirmo žvilgsnio gydytojo klouno darbas gali atrodyti kaip žaidimas. Tačiau, kaip pasakojo I. Mickevičiūtė-Petrauskienė, norint dirbti šį darbą reikia praeiti atranką, mokymus ir pasiruošti įvairioms situacijoms.

Mokymuose dėmesys skiriamas ne tik sceniniams įgūdžiams, bet ir psichologijai, sociologijai, bendravimui bei darbui sudėtingose situacijose. Nauji klaunai pirmuosius vizitus dažnai pradeda kartu su labiau patyrusiais kolegomis.

Pašnekovė pabrėžė, kad gydytojo klouno darbui neužtenka vien gebėjimo prajuokinti. Reikia empatijos, atvirumo, gebėjimo dirbti komandoje ir emocinio atsparumo.

Pagalba reikalinga ne tik vaikui, bet ir tėvams

Gydytojų klounų poveikis neapsiriboja vien vaikais. Kartais jų apsilankymas padeda atsikvėpti ir tėvams, kurie patys išgyvena didžiulę įtampą.

I. Mickevičiūtė-Petrauskienė pasakojo apie programą, kurios metu klaunai lydi vaikus iki operacinės. Tokiose situacijose jie padeda vaikui pasiruošti tam, kas jo laukia, o tėvams suteikia galimybę bent trumpam atsipalaiduoti.

„Labai dažnai tėvai irgi atsipalaiduoja ir tikrai kartais būna išgirstami ir tokių atsiliepimų iš tėvų, ir jie sako: jūs surinkot mano liūdesį“, – dalijosi pašnekovė.

Klaunai padeda ne tik sukurti lengvesnę atmosferą, bet ir suteikia galimybę šeimai bent trumpam atsitraukti nuo įtampos, baimės ir nežinomybės.

„Juokas gydo“ – tačiau tai nėra gydymo pakaitalas

Pokalbyje buvo paliestas ir dažnai girdimas posakis „juokas gydo“. Pašnekovė pabrėžė, kad gydytojai klounai nėra medikai ir jų veikla nepakeičia gydymo.

Jų tikslas – emocinis pokytis. Humoras, žaidimas ir juokas gali padėti sumažinti įtampą, nukreipti dėmesį nuo skausmingos patirties ir bent trumpam sugrąžinti vaiką į dabarties akimirką.

„Mes tikrai nepakeičiam vaistų, kaip jūs sakot, mes turim tas kitas gydymo priemones, kurios padeda emociškai jaustis šiek tiek geriau ir pozityviau“, – sakė I. Mickevičiūtė-Petrauskienė.

Anot jos, kartais užtenka kelių minučių, kad vaikas, kuris prieš akimirką galvojo apie procedūrą ar skausmą, galėtų bent trumpam nuo to atsitraukti.

Raudonos nosys padeda ir medicinos personalui

Gydytojų klounų darbas neapsiriboja vaikais. Jie pastebi ir medicinos personalą – žmones, kurie kasdien dirba didžiulės atsakomybės ir emocinės įtampos sąlygomis.

Prieš eidami į palatas klaunai pirmiausia pasisveikina su personalu, užmezga trumpą kontaktą, kartais pasako komplimentą ar pajuokauja. Tačiau jie taip pat turi gerbti medikų darbą ir netrukdyti, kai vyksta procedūros ar gydytojas yra užsiėmęs.

Pašnekovė pasakojo, kad medikai jau priprato prie raudonnosių vizitų, o kai kuriose įstaigose jų net laukia. Tokie trumpi susitikimai suteikia galimybę bent akimirkai atsipalaiduoti ir į kasdienybę pažvelgti lengviau.

Gydytojų klounai lankosi ir pas senjorus

Asociacijos veikla neapsiriboja vaikų ligoninėmis. Gydytojai klounai lankosi ir senelių namuose, kur susitikimai reikalauja kitokio požiūrio ir kitokių meninių priemonių.

Pasak I. Mickevičiūtės-Petrauskienės, su senjorais ryšį dažnai tenka kurti pamažu. Čia svarbios tampa praeities dainos, prisiminimai, kostiumo detalės, pokalbiai apie santykius ir gyvenimiškos istorijos.

„Su senjorais tikrai jie šiek tiek yra skeptiškesni ir tą tokį santykį reikia kurti labai taip pamažu, gauti tą pasitikėjimą“, – pasakojo ji.

Todėl ir čia svarbiausia ne pats pasirodymas, o žmogus, jo istorija ir gebėjimas rasti būdą užmegzti ryšį.

Kai juokas slepia ir sudėtingas emocijas

Nors gydytojų klounų misija susijusi su džiaugsmu, jų darbe netrūksta ir labai sunkių emocinių išgyvenimų. Klounai gali ilgą laiką lankyti tuos pačius vaikus ar senjorus, prie jų prisirišti, matyti jų sveikatos būklės pokyčius ir kartais susidurti su netektimi.

Pašnekovė atvirai pasakojo, kad tokios istorijos paliečia ir pačius klaunus. Todėl organizacijoje daug dėmesio skiriama jų emocinei gerovei: po vizitų aptariama, kas įvyko, kaip jautėsi komandos nariai, kas pavyko ir kas buvo sudėtinga. Prireikus aktoriai gali gauti ir psichologinę pagalbą.

Daugiau nei dešimtmetis vienoje misijoje

Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė gydytojų klounų organizacijoje dirba jau daugiau nei dešimtmetį. Į šią veiklą ji atėjo dar studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir iš pradžių neplanavo, kad gydytojo klouno darbas taps tokia svarbia jos profesinio gyvenimo dalimi.

Pirmasis apsilankymas ligoninės onkologijos skyriuje jai tapo svarbia patirtimi. Pašnekovė prisiminė, kaip paprastas špagatas vaikui tapo netikėtu stebuklu ir leido bent trumpam pamatyti jo veide džiaugsmą.

Per daugelį metų sukaupta patirtis pakeitė ir pačią I. Mickevičiūtę-Petrauskienę. Ji sako išmokusi į situacijas pažvelgti iš kito kampo, lengviau priimti klaidas ir suprasti, kad net sudėtingoje situacijoje galima ieškoti kitos perspektyvos.

Džiaugsmas, kuris sugrįžta į ligoninę

Šiandien gydytojų klounų veikla Lietuvoje yra vis labiau atpažįstama, o jų apsilankymų laukiančių įstaigų daugėja. Pasak pašnekovės, tai rodo besikeičiantį požiūrį į emocinę gerovę ir supratimą, kad žmogui svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine savijauta.

„Mes ateinam tam, kad tas džiaugsmas visgi grįžtų ir vaikas, jis yra vaikas, nesvarbu, kuris būtų.“

Pokalbis su Indre Mickevičiūte-Petrauskiene atskleidžia, kad už raudonos nosies slypi kur kas daugiau nei juokas. Tai – profesionalus pasiruošimas, jautrumas, improvizacija, empatija ir gebėjimas tinkamu metu būti šalia žmogaus. Ligoninėje, kurioje netrūksta baimės, skausmo ir nežinomybės, gydytojo klouno apsilankymas gali tapti trumpa, tačiau labai svarbia akimirka, leidžiančia vėl nusišypsoti.