Vilnius FM - 104.3 MHz
Transliuojama

VILNIAUS RITMU. Sandra Balnienė: kaip padėti vaikams, praradusiems pasitikėjimą pasauliu?

Facebook
LinkedIn
Sandra Balnienė - zmoneszmonems.lt direktorė, laidoje Vilniaus ritmu

Vaikų globa ir pagalba vaikams, augantiems be tėvų globos ar sudėtingomis šeimos sąlygomis, neapsiriboja vien saugiais namais, maistu ar drabužiais. Tokiems vaikams ypač svarbus ryšys, pasitikėjimas ir žmogus, į kurį galima atsiremti. Apie vaikus be tėvų globos, paauglių emocinius sunkumus, vaikų globos sistemą Lietuvoje ir tai, kaip realiai galima padėti, laidoje „Vilniaus ritmu“ kalbėjosi vedėja Jūratė Pilibaitienė ir organizacijos „Žmonės žmonėms“ direktorė bei viena iš įkūrėjų Sandra Balnienė.

Nuo asmeninės patirties iki organizacijos

Sandra Balnienė pasakoja, kad organizacijos istorija prasidėjo ne nuo verslo plano ar iš anksto parengtos strategijos. Viskas prasidėjo gimus antrajam sūnui, kai moteris ėmė kitaip pažvelgti į vaikus, neturinčius tėvų globos. Pirmasis apsilankymas globos namuose tapo impulsu pradėti veikti.

„Ir supratau vieną dalyką, kad tie vaikai turi tiek kompiuterius, tiek aprangą, tiek gerus daiktus, telefonus, tačiau neturi vieno pagrindinio dalyko – žmogaus, į kurį atsiremti.“

Iš pradžių tai buvo pavienės iniciatyvos, gimtadienių organizavimas ir noras vaikams suteikti tai, ko jiems trūksta. Vėliau iš šios veiklos išaugo organizacija, savanorių komanda ir platus partnerių tinklas. Viena svarbiausių veiklos taisyklių iki šiol – vaikams pažadėtą ryšį išlaikyti ir būti šalia ne tada, kai patogu suaugusiesiems, o tada, kai vaikui to reikia.

Globos sistema pasikeitė, tačiau vaikų poreikiai išlieka

Pokalbyje aptarta ir tai, kaip per pastaruosius metus pasikeitė vaikų globos sistema. Vaikai nebeauga dideliuose tradiciniuose globos namuose – jie gyvena šeiminiuose namuose, mažesnėse grupėse, tačiau tai vis tiek nėra tas pats, kas augti šeimoje.

Sandra pabrėžia, kad net ir gerėjant fizinėms gyvenimo sąlygoms išlieka labai svarbus emocinio ryšio klausimas. Vaikams reikia ne tik priežiūros, bet ir žmogaus, kuris padėtų suprasti savo emocijas, mokytų pasitikėti kitais ir suteiktų saugumo jausmą.

„Sudėtingi“ paaugliai – ar tikrai tokie?

Didelė pokalbio dalis skirta paaugliams, kurie susiduria su emociniais sunkumais, savižala, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ar destruktyviu elgesiu. Sandra Balnienė ragina į tokius vaikus žvelgti ne tik per jų elgesį, bet ir per patirtis, kurios iki jo atvedė.

„Tie vaikai atrodo kai protestuotojai, maištautojai, tačiau mūsų organizacija kiekviename iš jų mato talentus, tie vaikai yra labai gabus…“

Pasak jos, šeimoje augantis paauglys, net ir susidūręs su sunkumais, dažniausiai turi tėvų užnugarį. Vaikui, neturinčiam tokios atramos, netinkamas elgesys gali tapti būdu pabėgti nuo sukauptų išgyvenimų. Todėl pagalba prasideda nuo priėmimo, pokalbio, ribų nustatymo ir bandymo suprasti, kas vyksta vaiko gyvenime.

Ryšys – ilgalaikis procesas

Organizacijos veikloje svarbus ne vienkartinis susitikimas, o ilgalaikis santykis. Sandra pasakoja, kad kai kuriems vaikams prireikia labai daug laiko, kad jie patikėtų, jog suaugęs žmogus iš tiesų neišeis iš jų gyvenimo po kelių susitikimų.

Tačiau kartu organizacija kalba ir apie atsakomybę savanoriaujant. Pažadas vaikui nėra tik gražus gestas – jo nesilaikymas gali dar labiau sustiprinti jau turimą nepasitikėjimą suaugusiaisiais.

„Mūsų organizacija labai atsakingai atsirenka savanorius, dauguma mūsų savanorių tai yra ilgos distancijos, jau ne vienerius metus yra su mūsų globojamais vaikais…“

Kodėl nebeveikia seni metodai?

Pokalbyje paliestas ir valstybės, mokyklų bei socialinių organizacijų vaidmuo. Sandra Balnienė teigia, kad baziniai vaikų poreikiai yra užtikrinami, tačiau šiandieniams paaugliams reikia kur kas daugiau individualaus dėmesio ir kitokių pagalbos būdų.

Ji pasakoja apie praktinius pavyzdžius, kai vietoje draudimų vaikams pasiūloma išbandyti tai, kas juos domina. Vienoms merginoms buvo pasiūlyta susipažinti su kosmetologijos profesija, kitam vaikui – išbandyti tapybą ant keramikos. Tokiu būdu edukacija tampa ne priverstine veikla, o galimybe atrasti savo interesus ir talentus.

Kiekvienas vaikas – nauja istorija

Sandra pabrėžia, kad nėra vienos universalios formulės, kuri padėtų visiems vaikams. Kiekvienas jų turi skirtingą patirtį, charakterį ir poreikius, todėl reikia ieškoti individualaus kelio.

Organizacijos tikslas – padėti vaikams augti savarankiškais, pasitikinčiais savimi žmonėmis ir lydėti juos iki suaugystės. Šiandien „Žmonės žmonėms“ bendradarbiauja su globos ir dienos centrais Vilniuje, Kaune bei Marijampolėje, o organizacijos veikloje dalyvauja dešimtys vaikų ir savanorių.

Kiekvienas gali prisidėti

Pokalbio pabaigoje Sandra Balnienė kviečia prisidėti ne tik finansine parama. Organizacijai nuolat reikia savanorių, pagalbos organizuojant renginius, logistiką, maitinimą, higienos ir kanceliarinių priemonių. Ypač svarbus yra maitinimo įstaigų bei kitų verslo partnerių įsitraukimas.

„Tikrai turėjome savanorių net iš Prancūzijos ar Anglijos online, kurie tiesiog ieškojo paramos, bendravo su tiekėjais, remiejais, organizavo įvairius darbus, tai nebijokite, kiekvienam iš jūsų tikrai rasime vietą.“

Skaityk daugiau

Naujausi

Sandra Valantiejienė - Lietuvos įtraukties švietime centro direktorė. IR Gintarė Šatė - Lietuvos įtraukties švietime Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Sandra Valantiejienė ir Gintarė Šatė: kaip veikia įtraukusis ugdymas?

Andrius Kulbokas – verslininkas ir vadovas, kuris vadovauja kelioms Lietuvos įmonėms: „Baltica lux group“, UAB (verslo konsultacijos) bei „Living bistro“, UAB., laidoje Labas, Vilniau!

LABAS, VILNIAU! Andrius Kulbokas: Kaip kuriamas sėkmingas restoranas?

Prof. dr. Vytautas Michelkevičius , laidoje Vilniaus kodas

VILNIAUS KODAS. Prof. dr. Vytautas Michelkevičius: kodėl teorija ir praktika neatsiejamos?

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai, parodos kuratorė dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė: Kaip senas nebylusis filmas tapo kino istorijos šedevru?

Dr. Vilma Makauskienė – mikčiojimo terapeutė, logopedė (Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena), laidoje Labas, Vilniau!

LABAS, VILNIAU! Dr. Vilma Makauskienė: Kaip padėti mikčiojančiam žmogui?

parasparnių pilotas Egidijus Šatas, laidoje Labas, Vilniau!

LABAS, VILNIAU! Egidijus Šatas: kodėl skrydis parasparniu moko priimti neapibrėžtumą?

Kiti laidos įrašai

Sandra Valantiejienė - Lietuvos įtraukties švietime centro direktorė. IR Gintarė Šatė - Lietuvos įtraukties švietime Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Sandra Valantiejienė ir Gintarė Šatė: kaip veikia įtraukusis ugdymas?

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai, parodos kuratorė dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė: Kaip senas nebylusis filmas tapo kino istorijos šedevru?

Martynas Marcinkevičius – Vilniaus miesto psichikos sveikatos ligoninės direktorius , laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Martynas Marcinkevičius: Kodėl daugėja nerimo sutrikimų?

Kompozitorius ir dainininkas Jonas Sakalauskas, aktorius Sakalas Uždavinys, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. „Mažasis princas“ Vilniuje – Jonas Sakalauskas ir Sakalas Uždavinys apie miuziklo kūrybą

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Kotryna Grušauskaitė, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Senjorų kino savaitė – daugiau nei filmai: kultūra, bendravimas ir bendruomenė

Dr. Raimonda Bublienė - Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė stažuotoja, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Raimonda Bublienė: Ar mokame naudotis technologijomis, kurių reikia darbo rinkoje?

Skaityk daugiau

Kiti laidos įrašai

Naujausi