Laidoje „Vilniaus kodas“ Ričardas Sartatavičius kalbasi su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriumi Dainiumi Numgaudžiu apie vieną svarbiausių profesionalaus meninio ugdymo institucijų Lietuvoje. Čiurlionio menų mokykla Vilniuje – vieta, kurioje jauni talentai ruošiami muzikos, baleto ir vizualiųjų menų profesiniam keliui. Pokalbyje aptariama, kuo ši mokykla išsiskiria, kaip ugdomi būsimieji Lietuvos menininkai, kokio darbo ir disciplinos reikalauja profesionalus meninis ugdymas bei kokias galimybes mokiniams suteikia mokymasis šioje išskirtinėje mokykloje.

Mokykla, kurioje menas tampa profesija

Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla – viena išskirtiniausių Lietuvos meninio ugdymo institucijų, kurios istorija siekia 1945 metus. Mokykloje ugdomi būsimieji profesionalūs muzikai, baleto artistai ir vizualiųjų menų atstovai. Per savo istoriją mokykla keitė pavadinimus ir struktūrą, tačiau, pasak Dainiaus Numgaudžio, svarbiausias dalykas išliko nepakitęs – profesionalumas.

„Profesionalumas yra mūsų mokyklos pagrindas“, – pokalbyje pabrėžia Dainius Numgaudis.

Mokyklos vadovas pasakoja, kad jo paties ryšys su šia institucija stiprėjo dar dirbant Švietimo ir mokslo ministerijoje. Per daugelį metų mokykla buvo jo kuruojama sritis, todėl jis prisidėjo ir prie jos atnaujinimo.

Talentui neužtenka vien talento

Pokalbyje daug dėmesio skiriama tam, ką reiškia kasdien mokytis Čiurlionio menų mokykloje. Čia mokinių krūvis gerokai didesnis nei įprastoje mokykloje. Pavyzdžiui, vienuoliktoje klasėje besimokantys baleto mokiniai per savaitę turi apie 52 valandas užsiėmimų, o prie jų dar prisideda koncertai, konkursai ir repeticijos.

Todėl, pasak mokyklos vadovo, labai svarbūs tampa ne tik gabumai, bet ir disciplina, atkaklumas bei gebėjimas planuoti savo laiką.

„Laiko valdymas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kurių žmogus išmoksta mūsų mokykloje“, – sako Dainius Numgaudis.

Mokykloje mokiniai kasdien susiduria su profesionalia menine aplinka ir stipriais savo sričių specialistais. Tai leidžia jiems nuo mažens suprasti, ką reiškia profesionalus darbas, atsakomybė ir nuoseklus tobulėjimas.

Muzika, baletas ir dailė – po vienu stogu

Muzikos skyrius sudaro maždaug pusę mokyklos. Čia daugiausia dėmesio skiriama klasikinei muzikai, mokomasi groti simfoninio orkestro instrumentais ir fortepijonu, taip pat dėstoma muzikos teorija, harmonija ir kiti su profesiniu muzikiniu ugdymu susiję dalykai.

Nemaža dalis mokyklos absolventų renkasi studijas užsienyje. Dainius Numgaudis pasakoja, kad šiemet 18 iš 66 absolventų išvyko tęsti mokslų į kitas šalis. Mokyklos bendruomenės ryšys, pasak jo, išlieka ir baigus mokslus.

„Kartą čiulioniukas, visą gyvenimą čiulioniukas“, – apie šį ryšį sako Dainius Numgaudis.

Baleto mokiniai taip pat gauna galimybę patirti profesionalios scenos realybę. Jie dalyvauja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose, o tai leidžia dar mokyklos metais susipažinti su tikru scenos darbu.

Vizualiųjų menų mokiniai ruošiami ne tik kūrybai. Mokykla bendradarbiauja su kultūros institucijomis, mokiniai mokosi pristatyti savo darbus, suprasti parodų rengimo procesą ir tinkamai reprezentuoti savo kūrybą.

Unikali tradicija – Čiurlioniukų opera

Viena išskirtiniausių mokyklos tradicijų – jau 52 metus gyvuojanti mokinių kuriama opera. Tai procesas, kuriame patys mokiniai prisideda prie įvairių spektaklio dalių – nuo muzikos ir vaidmenų iki orkestro, scenografijos ir choreografijos.

„Opera yra ašis, aplink kurią sukasi visas mokyklos gyvenimas“, – apie šią tradiciją pasakoja mokyklos vadovas.

Ši tradicija gerai atspindi ir pačią mokyklos filosofiją – skirtingų meno sričių mokiniai mokosi bendradarbiauti, kurti kartu ir suprasti, kaip muzika, teatras, šokis bei vizualusis menas gali susijungti į vieną kūrinį.

Ne kiekvienas absolventas tampa atlikėju

Nors mokykla orientuota į profesionalų meninį ugdymą, ne visi jos absolventai savo gyvenimą susieja su tiesiogine menininko ar atlikėjo profesija. Dainius Numgaudis pasakoja, kad dalis buvusių mokinių pasirenka kitas studijų kryptis – nuo kineziterapijos ir tarptautinių santykių iki fizikos ar japonų kalbos.

Tai rodo, kad mokyklos suteikiamas pagrindas gali būti pritaikomas labai skirtinguose gyvenimo keliuose. Svarbu ne tik parengti profesionalų atlikėją, bet ir ugdyti žmogų, gebantį dirbti, siekti tikslo ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

Mokykla taip pat stengiasi padėti mokiniams tais atvejais, kai dėl įvairių priežasčių jų pradėta meninė kryptis tampa nebeįmanoma. Pokalbyje Dainius Numgaudis pasakoja apie mokinį, kuris dėl alergijos nebegalėjo tęsti smuikininko kelio, tačiau buvo nukreiptas į muzikos kūrybą ir kompoziciją.

Griežta atranka ir didelė atsakomybė

Patekti į Čiurlionio menų mokyklą nėra paprasta. Priėmimas vyksta konkurso būdu. Muzikos srityje vienai vietai tenka maždaug du pretendentai, baleto – apie tris, o vizualiųjų menų srityje – apie keturis.

Mokymasis čia taip pat nėra automatiškai garantuotas iki dvyliktos klasės. Mokiniai turi laikyti egzaminus po ketvirtos, aštuntos ir dešimtos klasės. Tai yra svarbūs etapai, kuriuose vertinama, ar mokinys gali tęsti pasirinktą profesinio meninio ugdymo kelią.

„Įstojimas į pirmą klasę dar nereiškia, kad tu būsi mūsų mokyklos dvyliktokas“, – pažymi Dainius Numgaudis.

Todėl mokykloje vertinamas ne vien pradinis talentas. Ne mažiau svarbūs tampa mokinio progresas, motyvacija, disciplina ir gebėjimas atkakliai siekti rezultato.

Didelė mokykla su išskirtine bendruomene

Čiurlionio menų mokyklos mastą atskleidžia ir skaičiai. Jos teritorija užima maždaug trijų stadionų plotą, mokykloje yra apie 4 kilometrai koridorių ir net 124 fortepijonai. Šiuo metu mokykloje mokosi 852 mokiniai, dirba apie 500 darbuotojų, o metinis biudžetas siekia beveik 13 milijonų eurų.

Mokykla taip pat turi savo meno ugdymo centrą Palangoje, kuriame sudaromos sąlygos mokiniams kurti, muzikuoti, tapyti ir šokti. Čia telpa iki 100 mokinių, todėl meninis ugdymas gali vykti ir kitoje aplinkoje.

Mokykla, kurios istorija tęsiasi

Pokalbyje su Ričardu Sartatavičiumi Dainius Numgaudis atskleidžia ne tik Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos kasdienybę, bet ir jos mastą, tradicijas bei žmones, kurie kūrė ir tebekuria šią bendruomenę.

Tai mokykla, kurioje bendrasis ugdymas susijungia su profesionaliu menu, scena, repeticijomis, konkursais, koncertais ir ilgametėmis tradicijomis. Čia ugdomi ne tik būsimi atlikėjai ar menininkai, bet ir žmonės, gebantys dirbti, kurti, prisiimti atsakomybę ir ieškoti savo kelio.

Apie tai, kaip atrodo kasdienybė mokykloje, kur talentas susitinka su disciplina, kodėl Čiurlionio mokyklos bendruomenės ryšys išlieka ir baigus mokslus bei kuo ypatinga daugiau nei pusę amžiaus gyvuojanti Čiurlioniukų operos tradicija – laidoje „Vilniaus kodas“.