Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina rašytoją, Mykolo Romerio universiteto profesorių, tarptautinės ir humanitarinės teisės ekspertą Justiną Žilinską. Pokalbio centre – naujausias autoriaus detektyvinis romanas paaugliams „Tylenė“, kuriame skaitytojai keliauja ne po išgalvotą miestą, o po realų Vilnių.

Autorius pasakoja, kad sąmoningai pasirinko tikras miesto vietas, nes norėjo istoriją priartinti prie skaitytojų ir sukurti aplinką, kuri būtų pažįstama tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams.

„Man vis dėlto norėjosi tą istoriją kuo labiau priartinti prie dabarties, prie žmogaus ir tuo pačiu prie skaitytojo. Kadangi veiksmas vyksta Vilniuje, pagalvojau – kodėl turėčiau išgalvoti kitą miestą, jeigu galiu papasakoti istoriją ten, kur žmonės iš tikrųjų gyvena?“

Pasak Justino Žilinsko, tokios vietos kaip Kudrų parkas ar Barbakano siena tampa ne tik fonu, bet ir svarbia pasakojimo dalimi, leidžiančia skaitytojui dar stipriau įsijausti į istoriją.

Kaip suprasti paauglių pasaulį?

Didelė pokalbio dalis skiriama paauglių pasauliui. Rašytojas pripažįsta, kad šiandieniniai paaugliai gyvena kitokiame pasaulyje nei ankstesnės kartos, tačiau pagrindiniai žmogiški išgyvenimai išlieka tie patys.

Kurdamas romano veikėjus jis rėmėsi ne tik savo vaikų patirtimis, bet ir bendravimu su jaunais skaitytojais, apsilankymais mokyklose, bibliotekose bei nuolatiniu aplinkos stebėjimu.

„Mes labai dažnai sakome, kad paaugliams parašoma per mažai knygų. Man atrodo, taip yra todėl, kad mes jų šiek tiek prisibijome, nes jų nesuprantame. O iš tiesų jie nėra blogesni – jie tiesiog kitokie.“

Autorius atskleidžia, kad pirmuosius rankraščius visuomet skaito patys paaugliai. Jie padeda pastebėti netikslumus, pataiso dialogus ir primena, kas šiandienos jaunam žmogui iš tiesų svarbu.

Ne pinigai kuria žmogaus laimę

Kalbėdamas apie vieną iš knygoje nagrinėjamų temų – vadinamąjį „auksinio jaunimo“ reiškinį – Justinas Žilinskas pabrėžia, kad materialinė gerovė negarantuoja emocinės gerovės.

„Tu gali duoti vaikui pinigus, gali duoti daiktus, bet jeigu neduosi sveiko santykio, jam vis tiek kažko trūks.“

Pokalbyje daug dėmesio skiriama psichologinei sveikatai, santykiams šeimoje ir tam, kodėl prasmingas ryšys tarp žmonių yra svarbesnis už bet kokias materialines vertybes.

Rašytojas ir profesorius – dvi profesijos, viena aistra

Laidoje Justinas Žilinskas pasakoja ir apie savo profesinį kelią. Šalia akademinės veiklos Mykolo Romerio universitete jis jau yra parašęs vienuolika knygų ir pripažįsta, kad kūryba jam visuomet buvo natūrali gyvenimo dalis.

Autorius dalijasi, kaip gimsta istorijos, kodėl kartais tenka ilgam sustoti kūrybiniame procese ir kaip pavyksta suderinti mokslinę veiklą su grožinės literatūros rašymu.

„Man svarbiausia sukurti gerą istoriją. Žinau, kad ji nepatiks visiems, bet skaitytoją gerbiu kaip partnerį, su kuriuo kartu keliaujame per visą pasakojimą.“

Ar „Tylenė“ sulauks tęsinio?

Pokalbio pabaigoje rašytojas atskleidžia, kad svarsto apie naują istoriją su pagrindine romano heroje Indre. Nors galutinis sprendimas dar nepriimtas, skaitytojų susidomėjimas rodo, jog ši veikėja turi potencialo sugrįžti.

Autorius pripažįsta, kad jam svarbiausia ne moralizuoti ar pateikti vieną teisingą atsakymą. Kur kas svarbiau paskatinti skaitytoją pačiam ieškoti atsakymų ir geriau suprasti vienam kitą.

„Galbūt svarbiausia žinutė yra net ne paaugliams, o jų tėvams – pažinkite savo vaikus, skirkite jiems laiko, dėmesio, supraskite, apie ką yra jų pasaulis, ir nemanipuliuokite jais.“

Tai pokalbis ne tik apie naują knygą, bet ir apie šiuolaikinius paauglius, tėvų ir vaikų santykius, kūrybos procesą bei Vilnių, kuris šiame romane tampa neatsiejama istorijos dalimi.