Laidoje „Labas, Vilniau!“ Ignas Smilgevičius kalbina atlikėją, dainų autorę ir renginių vedėją Aldegundą. Šiame atvirame Aldegundos interviu kalbama apie jos gyvenimą Amerikoje ir Lietuvoje, sugrįžimą į gimtinę po beveik dviejų dešimtmečių emigracijos, kūrybinį kelią bei meilę lietuviškai muzikai. Pokalbyje Aldegunda dalijasi patirtimis apie šeimą, sceną, naujas pradžias ir svajonę, kad jos sukurta daina „Lietuvos vaikai“ vieną dieną skambėtų Dainų šventėje. Tai įkvepianti istorija apie drąsą keistis, išlikti savimi ir kurti iš širdies.

Aldegunda pasakoja, kodėl po 19 metų nusprendė grįžti į Lietuvą ir kaip atrodė naujo gyvenimo pradžia gimtinėje. Pasak jos, svarbiausia buvo ne tik kūrybinės ambicijos, bet ir noras, kad vaikai pažintų savo šaknis, kalbą ir kultūrą.

„Labai norėjau, kad jie kalbėtų lietuviškai, kad žinotų, iš kur jų šaknys ir kodėl tas mūsų kraštas yra toks ypatingas.“

Gyvenimas Amerikoje ir Lietuvoje: kuo skiriamės?

Pokalbio metu Aldegunda atvirai lygina gyvenimą Lietuvoje ir Amerikoje. Ji pasakoja, kokių vertingų dalykų lietuviai galėtų pasimokyti iš amerikiečių, kodėl šypsena gali pakeisti dieną ir kodėl niekada nevėlu pradėti viską iš naujo.

„Amerikonai jaučiasi gerai savo kailyje. Nesvarbu, kokio amžiaus esi – ten niekada nėra vėlu pradėti iš naujo.“

Anot pašnekovės, Lietuva per pastaruosius metus labai pasikeitė, o ypač džiugina jaunų žmonių laisvumas, drąsa ir gebėjimas būti savimi.

Sugrįžimas į Lietuvą ir pirmasis kultūrinis šokas

Aldegunda su šypsena prisimena pirmuosius mėnesius Lietuvoje po ilgos emigracijos. Nors grįžimas buvo laukiamas, teko iš naujo kurti socialinį ratą ir pažinti šalį iš naujo.

Ji taip pat pasakoja linksmą istoriją apie vieną pirmųjų koncertų Lietuvoje, kai viso pasirodymo metu publikos veidai atrodė visiškai abejingi. Tik koncertui pasibaigus visa salė pakilo iš vietų ir pradėjo ploti atsistojusi.

„Aš jau galvojau, kad mano muzikinė karjera Lietuvoje baigėsi. O tada visi atsistojo ir pradėjo ploti.“

Ši patirtis tapo viena ryškiausių pamokų apie skirtingą publikos emocijų raišką ir kultūrinius skirtumus.

Muzika iš širdies ir ryšys su žmonėmis

Laidoje daug dėmesio skiriama kūrybai. Aldegunda pasakoja, kad jai svarbiausia ne tobula technika ar taisyklės, o gebėjimas perduoti emociją.

„Man gražu tada, kai žmogus dainuoja širdimi. Jeigu dainuoji širdimi, tu tą žmogų ir paliesi.“

Toks pats principas galioja ir renginių vedime. Pasak jos, negalima dirbti pagal vieną šabloną visiems – kiekvienas renginys yra gyvas, todėl svarbiausia jausti žmones ir prisitaikyti prie jų emocijų.

Pašnekovė įsitikinusi, kad tikras atlikėjas ar renginių vedėjas turi būti pasirengęs išeiti iš komforto zonos ir galvoti ne apie save, o apie auditoriją.

Didžiausia svajonė – Dainų šventė

Nors Aldegunda šiandien aktyviai koncertuoja ir veda renginius, ji vis dar turi didelių svajonių. Viena jų – kad jos sukurta daina „Lietuvos vaikai“ vieną dieną skambėtų Dainų šventėje.

„Mano svajonė, kad vieną dieną tą dainą dainuotų tūkstančiai balsų Dainų šventėje.“

Tai kūrinys, kuriam ji jaučia ypatingą ryšį ir kuriame atsispindi jos meilė Lietuvai, žmonėms bei jaunajai kartai.

Apie šeimą, sceną ir gyvenimo prasmę

Ypatingą vietą Aldegundos gyvenime užima šeima. Ji pasakoja apie koncertus kartu su sūnumi, bendrus išgyvenimus scenoje ir ypatingą ryšį, kuris gimsta kuriant kartu.

Taip pat laidoje išgirsite jautrių minčių apie tai, kas iš tiesų svarbiausia atlikėjui. Nors aplodismentai visuomet malonūs, didžiausią vertę turi nuoširdus žmogaus žodis po koncerto, palikta emocija ir tikras ryšys.

„Jeigu mes kada nors esam susitikę, tikiuosi, kad palikau jums gražią emociją. Tai man būtų didžiausias džiaugsmas.“

Tai šiltas, įkvepiantis ir labai atviras pokalbis apie gyvenimo pokyčius, kūrybą, lietuvybę, šeimą, drąsą svajoti ir gebėjimą išlikti savimi bet kuriame pasaulio krašte.