Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbėjosi su „Skalvijos kino akademijos“ koordinatore Guste Girdvaityte ir programos „Vilniaus portretai“ sudarytoju Laurynu Grikštu apie kino edukaciją, jaunųjų kino kūrėjų ugdymą ir lietuviško kino ateitį. Beveik du dešimtmečius veikianti „Skalvijos kino akademija“ padeda moksleiviams pažinti kino kūrimo procesą, atrasti savo kūrybinį kelią ir žengti pirmuosius žingsnius link profesionalaus kino. Pokalbyje aptarta ir speciali programa „Vilniaus portretai“, atskleidžianti Vilnių filmuose per skirtingų kartų jaunųjų autorių darbus.
Kino mokykla, kuri veikia jau beveik 20 metų
„Skalvijos“ kino akademija skirta 15-18 metų moksleiviams, norintiems pažinti kino pasaulį iš arti. Nuo 2007 metų veikianti programa suteikia galimybę ne tik mokytis kino kūrimo pagrindų, bet ir praktiškai išbandyti įvairius vaidmenis filmavimo aikštelėje.
„Skalvijos kino akademija yra edukacinė programa moksleiviams nuo 15 iki 18 metų, skirta susipažinti ir mokytis kino.“
Pasak Gustės Girdvainytės, susidomėjimas akademija nuolat auga. Praėjusiais metais į ją pretendavo apie 120 moksleivių, o kiekvienais metais stojimo procesas tampa vis konkurencingesnis. Akademijos tikslas – ne tik ugdyti būsimus režisierius, bet ir padėti jaunimui atrasti savo vietą kino kūrimo procese.
Kinas kaip būdas pasakoti savo istoriją
Nors akademijos programa orientuota į režisūrą, čia didelis dėmesys skiriamas komandiniam darbui. Moksleiviai išbando operatoriaus, garso režisieriaus, scenaristo ir kitus vaidmenis, mokosi bendradarbiauti bei suprasti visą kino kūrimo procesą.
„Kino kūrimas yra tam tikra filosofija. Tai yra apie gyvenimą ir apie ką tu pasakai.“
Pašnekovai pabrėžė, kad būtent vyresniame mokykliniame amžiuje jauni žmonės pradeda ieškoti savo balso ir gali kurti autentiškas istorijas, kurios atspindi jų pačių patirtis bei pasaulėžiūrą.
„Vilniaus portretai“: sostinė per jaunų kūrėjų objektyvą
Viena pagrindinių pokalbio temų tapo speciali filmų programa „Vilniaus portretai“, sudaryta iš dešimties „Skalvijos“ kino akademijos studentų darbų. Programą sudarė Laurynas Grikštas, kuris peržiūrėjo gausų akademijos archyvą ir ieškojo filmų, galinčių atskleisti įvairius Vilniaus veidus.
Nors iš pradžių buvo tikėtasi rasti daug filmų apie miesto architektūrą ar istoriją, galutinis rezultatas pasirodė kur kas įvairesnis. Miestas filmuose dažnai tampa fonu asmeninėms istorijoms, emocijoms ir eksperimentams.
„Filmų apie Vilnių tiesiogiai nėra tiek daug, dažnai Vilnius lieka fone, bet ir tai turi tam tikros galios.“
Programoje susipina dokumentika, vaidybinis kinas, muzikiniai klipai, archyvinės medžiagos panaudojimas ir net veiksmo kino elementai. Tai savotiška kelionė per miestą nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties.
Jaunųjų kūrėjų darbai atskleidžia kino progresą
Peržiūrėdamas skirtingų metų filmus, Laurynas pastebėjo ne tik augančias jaunųjų autorių ambicijas, bet ir bendrą lietuviško kino raidą.
„Galima pamatyti, kad ir pats lietuviškas kinas progresuoja, nes jaunieji kūrėjai turi daugiau ambicijų ir siekia savo filmus perteikti išskirtinėmis temomis.“
Pasak jo, šiuolaikiniai moksleivių filmai vis dažniau tampa eksperimentų erdve, kurioje ieškoma naujų formų, netikėtų temų ir originalesnių pasakojimo būdų.
Kelias į profesionalų kiną
Akademijos absolventų rezultatai rodo, kad ši iniciatyva tampa svarbiu tramplinu tiems, kurie savo ateitį sieja su kino industrija. Kasmet akademiją baigia apie 30 moksleivių, o nemaža jų dalis tęsia studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Vienais metais net 12 „Skalvijos“ kino akademijos absolventų įstojo į kino meno studijas, sudarydami reikšmingą dalį visų tais metais priimtų studentų. Tai rodo, kad akademija tampa svarbia Lietuvos kino talentų ugdymo vieta.
Dviejų metų kūrybinė kelionė
Pašnekovai pabrėžė, kad mokymasis akademijoje nėra trumpalaikis projektas ar vasaros stovykla. Programa trunka dvejus metus ir reikalauja nemažo įsipareigojimo.
„Kviečiame kiekvieną įsivertinti savo motyvaciją ir pagalvoti, ar esate pasiruošę šiai dvejų metų kūrybinei kelionei.“
Būtent todėl stojantiesiems svarbiausia ne ankstesnė patirtis, o motyvacija kurti, mokytis ir ieškoti savo balso kino pasaulyje.
Kinas ir filosofija: daugiau nei pramoga
Pokalbio pabaigoje Laurynas Grikštas pasidalijo mintimis apie kino ir filosofijos ryšį. Jo teigimu, kinas nėra tik pramoga – tai būdas kelti klausimus apie žmogų, kasdienybę ir pasaulį.
„Kinas reprezentuoja ir kvestionuoja mūsų kasdienybę, egzistenciją ir panašiai.“
Galbūt būtent dėl šios priežasties jaunųjų kūrėjų darbai tampa ne tik technikos ar kūrybiškumo demonstravimu, bet ir galimybe kalbėti apie tai, kas jiems iš tiesų svarbu. O tokios iniciatyvos kaip „Skalvijos“ kino akademija padeda šias istorijas išgirsti vis platesnei auditorijai.
