Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina leidyklos „Lapas“ įkūrėją ir vadovę Ūlą Ambrasaitę – apie tai, kaip gimsta intelektualios knygos, kodėl architektūra tapo viena svarbiausių leidyklos temų ir kaip šiandien keičiasi pati leidybos samprata.

Leidyklos pradžia: alternatyva komercinei rinkai

Leidykla „Lapas“ gimė 2012 metais kaip atsakas į tuo metu rinkoje dominavusią ekonominę leidybą. Pasak Ūlos Ambrasaitės, tai buvo sąmoningas pasirinkimas kurti alternatyvą intelektualiam turiniui:

„Kilo iš tokio noro sukurti alternatyvą intelektualiam turiniui.“

Leidyklos pradžioje nebuvo aiškios verslo strategijos – veikiau misija. Noras leisti temas, kurios plečia mąstymo lauką, net jei jos nėra komerciškai patraukliausios.

Architektūra kaip mąstymo būdas

Architektūra tapo viena iš „Lapo“ vizitinių kortelių. Nuo pirmųjų architektūros gidų iki akademinių tyrimų ir verstinių knygų – ši kryptis ne tik formavo leidyklos identitetą, bet ir prisidėjo prie platesnio visuomenės architektūrinio raštingumo.

„Architektūrinė aplinka ir noras ją suprasti padeda suprasti, kokia mes laikmetyje gyvenam, kaip mes gyvenam, kokios mūsų svajonės yra.“

Architektūros gidai, skirti Vilniui, Kaunui, Palangai ir netrukus – Šiauliams, tapo ne tik informaciniais leidiniais, bet ir miesto pažinimo įrankiais. Jie leidžia miestiečiams „užsidėti naujus akinius“ ir pažvelgti į savo aplinką sąmoningiau.

Knyga kaip fizinis objektas

Skaitmeniniame amžiuje „Lapas“ išskirtinį dėmesį skiria knygos estetikai. Knyga turi būti ne tik turinio, bet ir formos patirtis.

„Privalom fizines knygas daryti labai gražias, tokias kaip kolekcinis daiktas.“

Pasak leidėjos, intelektualios, mažesnio tiražo knygos turi būti pačios kokybiškiausios – tiek turiniu, tiek dizainu. Tai atsakas į laiką, kai gyvename mažesnėse erdvėse, dažniau kraustomės ir atsirenkame, ką verta laikyti savo lentynose.

Autorius – svarbiau nei tema

„Lapas“ pirmiausia leidžia autorius, o tik po to temas ir knygas. Svarbiausia – tyrinėjimo kryptis, reputacija, idėjų svoris.

Leidykla nuolat ieško temų, kurios dar tik bręsta viešajame diskurse – nuo antropologijos iki mokslo populiarinimo. Pavyzdžiui, knyga apie matematiką gimė iš noro prisidėti prie platesnio supratimo apie šios disciplinos svarbą visuomenėje.

„Visos geros knygos turi tokią gilią misiją, kodėl mes jas pasirenkam leisti.“

Leidyba tarp misijos ir finansinės realybės

Nišinė leidyba neišvengiamai susiduria su finansiniais iššūkiais. Tačiau „Lapas“ sąmoningai pasirinko neiti masinių bestselerių keliu vien tam, kad finansuotų „rimtas“ knygas.

Pasak Ūlos Ambrasaitės, intelektualių knygų leidyba reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir gebėjimo apie jas komunikuoti – kitaip nei apie komercinę literatūrą.

Audio knygos, įtrauktis ir ateities kryptys

Leidybos pasaulis keičiasi. Elektroninės knygos neužėmė popierinių vietos, tačiau sparčiai auga audio knygų rinka. Tai jau nebe tas pats turinys kitoje laikmenoje, o savarankiškas pasakojimo žanras.

Leidykla taip pat imasi įtraukių leidybos projektų – architektūros gidai pritaikomi neregiams ir silpnaregiams, aprašant vizualinę medžiagą garsiniu formatu.

Knyga kaip kultūrinis dialogas

Pokalbyje aptariami ir dirbtinio intelekto iššūkiai, ir Vilniaus knygų mugės pokyčiai, ir skaitytojų įpročių transformacijos. Tačiau esminė žinutė išlieka ta pati – knyga nėra tik produktas.

Tai kultūrinis veiksmas, kuris formuoja dialogą, mąstymą ir net miesto tapatybę.

Šis pokalbis – apie drąsą leisti tai, kas svarbu, net jei tai nėra lengviausias kelias.