Ar šiandien užtenka nuolat mokytis naujų dalykų, kad būtum geras vadovas? O gal svarbiau išmokti atsisakyti to, kas ilgą laiką veikė, tačiau šiandien jau nebeatitinka pasikeitusios aplinkos? Būtent apie tai laidoje „Vilniaus ritmu“ Jūratė Pilibaitienė kalbasi su Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriumi, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Švietimo lyderystės programos vadovu bei doktorantu Ryčiu Komičiumi.

Pokalbio centre – lyderystė, krizės ir „atmokymo“ fenomenas. Tai sąmoningas procesas, kai žmogus atsisako nebeveikiančių įpročių, įsitikinimų ar elgesio modelių tam, kad galėtų augti, prisitaikyti prie pokyčių ir tapti efektyvesniu vadovu.

Kas yra „atmokymas“?

Rytis Komičius savo doktorantūros tyrime nagrinėja dar mažai Lietuvoje aptariamą reiškinį – vadovų atmokymą. Pasak jo, vien mokytis naujų dalykų šiandien nebepakanka.

„Atmokymas yra procesas, kaip nustojama daryti tai, kas nebeveikia vadovo darbe.“

Pašnekovas pabrėžia, kad keistis tenka ne tik įpročiams. Kartais reikia atsisakyti ilgai puoselėtų įsitikinimų, vadovavimo stiliaus ar net žinių, kurios pasikeitusiame kontekste nebeatneša rezultatų.

Kodėl pokyčiai prasideda nuo krizės?

Laidoje daug dėmesio skiriama krizėms. Rytis Komičius pasakoja, kad būtent sudėtingos situacijos dažniausiai tampa postūmiu keistis. Krizė nėra vien neigiamas reiškinys – ji gali tapti naujo augimo pradžia.

„Krizė nėra blogas dalykas, jeigu tai inspiruoja tave keistis.“

Remdamasis savo tyrimu, kuriame dalyvavo 40 mokyklų vadovų iš visos Lietuvos, jis atskleidžia, kad didžiausi pokyčiai prasideda tada, kai vadovas susiduria su emociškai sudėtingomis situacijomis – konfliktu, vienišumo jausmu, perdegimo grėsme ar suvokimu, jog ankstesni metodai nebeveikia.

Kai seni vadovavimo metodai nebetinka

Šiuolaikinė organizacijų aplinka keičiasi itin sparčiai. Į darbo rinką ateina naujos kartos, keičiasi darbuotojų lūkesčiai, o kartu keistis turi ir vadovai.

Pokalbyje aptariama, kodėl vienose situacijose būtinas ryžtingas sprendimų priėmimas, o kitose – pasitikėjimas komanda, įtraukimas ir gebėjimas deleguoti atsakomybes. Anot pašnekovo, stipriausias vadovas nėra tas, kuris visada vadovauja vienodu stiliumi.

„Sėkmingas vadovas yra tas, kuris geba prisitaikyti prie dabartinės situacijos ir įjungti tą stilių, kurio šiandien reikia.“

Asmeninė patirtis, pakeitusi požiūrį į lyderystę

Rytis Komičius dalijasi ir asmenine istorija apie laikotarpį, kai mokykloje pradėjo sklisti nuomonė, jog direktorius nuolat būna prastos nuotaikos. Ieškodamas priežasties jis suprato, kad aplinkiniai jo susimąsčiusį veidą interpretuodavo kaip pyktį. Nedidelis pokytis – priminimas nusišypsoti vos įvažiuojant į mokyklos kiemą – visiškai pakeitė darbuotojų požiūrį.

Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kad lyderystė prasideda nuo gebėjimo pažvelgti į save iš šalies ir sąmoningai keisti elgesį.

Kaip išvengti perdegimo?

Laidos pabaigoje kalbama apie vieną didžiausių šiandienos vadovų iššūkių – emocinį nuovargį ir perdegimą. Pašnekovas pabrėžia, kad pirmasis žingsnis visada yra pripažinti problemą.

„Pats svarbiausias dalykas yra refleksija – pasikalbėti su savimi.“

Prie pokyčių prisideda ir pokalbiai su kitais vadovais, mentorystė, profesinė literatūra bei gebėjimas pažvelgti į savo situaciją iš šalies.

Pokalbis ne tik vadovams

Nors R. Komičiaus tyrimas orientuotas į mokyklų vadovus, laidoje aptariami principai aktualūs kiekvienam žmogui. Gebėjimas atsisakyti neveikiančių įpročių, priimti pokyčius ir reflektuoti savo patirtis svarbus ne tik organizacijose, bet ir šeimoje, kasdieniame gyvenime ar profesiniame tobulėjime.

Tai pokalbis apie lyderystę plačiąja prasme – ne pareigas, o nuolatinį augimą, gebėjimą prisitaikyti ir drąsą keistis tuomet, kai senų sprendimų jau nebeužtenka.