„Vilniaus ritmu“ laidos vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Rūtą Liutkutę – dainų autorę ir atlikėją, grupės „Twin Dive“ narę, teatro ir muzikos mokytoją bei įvaizdžio kūrėją. Pokalbis atskleidžia, kaip skirtingos veiklos susilieja į vieną kūrybinį kelią, kuriame svarbiausia – ryšys su žmogumi.

Kelias į muziką ir kūrybos pradžia

Rūta pasakoja apie ankstyvą santykį su muzika ir laikotarpį, kai bandė nuo jos nutolti. Paauglystėje patirtos abejonės, lyginimasis su kitais ir vidiniai išgyvenimai vėliau tapo stipriu kūrybos šaltiniu. Dainų tekstai jai – būdas kalbėti apie skausmą, jautrumą ir vidines būsenas, kurių kitaip išreikšti nepavyksta.

Grupė „Twin Dive“ ir scena

Pokalbyje aptariamas prisijungimas prie grupės „Twin Dive“, bendras kūrybinis procesas ir skirtumai tarp solo kūrybos bei grojimo grupėje. Scena čia tampa erdve dalintis energija su publika, o buvimas kolektyve leidžia patirti kitokį, bendru ritmu pulsuojantį muzikavimą.

Darbas mokyklose ir kūrybos ugdymas

Rūta dirba su vaikais ir paaugliais kaip teatro ir muzikos mokytoja. Ji kalba apie kūrybą kaip priemonę stiprinti pasitikėjimą savimi, mokytis bendradarbiavimo ir geriau suprasti savo emocijas. Menas pamokose tampa procesu, kuriame svarbiausia ne rezultatas, o patirtis, leidžianti jaunam žmogui jaustis išgirstam ir priimtam.

Menas ir emocinė sveikata

Laidoje paliečiama ir jaunų žmonių emocinės savijautos tema. Rūta pabrėžia, kad kūrybinės veiklos gali padėti saugiai kalbėti apie sudėtingus jausmus, atpažinti vidines būsenas ir mokytis jų neišsigąsti. Kūryba čia tampa ne pabėgimu, o būdu susitikti su savimi.

Įvaizdžio kūrimas: stilius kaip saviraiška

Rūta taip pat turi įvaizdžio kūrimo studiją, kur dirba su stiliumi ir grimu. Ji akcentuoja, kad įvaizdis neturi slėpti žmogaus – priešingai, jis turi padėti atsiskleisti. Darbas su klientais prasideda nuo klausimo, kaip žmogus nori jaustis, o tik tada pereinama prie vizualinių sprendimų. Grožis čia suvokiamas kaip savijautos, o ne vien išorės klausimas.

Gyvenimas tarp skirtingų vaidmenų

Pokalbio pabaigoje Rūta dalijasi, kaip pavyksta derinti muziką, pedagogiką ir darbą įvaizdžio srityje. Skirtingos veiklos jos gyvenime pasirodo tarsi ciklais, tačiau visas jas jungia kūryba ir noras kurti saugią erdvę kitiems augti, reikštis ir būti savimi.