Lietuvos sienos apsauga šiandien yra vienas svarbiausių Lietuvos saugumo elementų. Birželio 29-ąją minima Lietuvos pasieniečių diena, todėl laidoje „Vilniaus ritmu“ Jūratė Pilibaitienė kalbina Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą generolą Rustamą Liubajevą. Pokalbyje aptariama, kaip per pastaruosius metus keitėsi Lietuvos sienos apsauga, kokias pamokas atnešė neteisėta migracija ir hibridinės grėsmės, kaip stiprinamas valstybės saugumas bei kokį vaidmenį šiandien atlieka modernios technologijos ir pasieniečių profesionalumas saugant Lietuvos bei Europos Sąjungos išorinę sieną.

Lietuvos siena – gyva saugumo sistema

Pokalbio pradžioje Rustamas Liubajevas primena, kad Lietuvos saugoma valstybės siena siekia 1766 kilometrus, o daugiau nei tūkstantis kilometrų yra Europos Sąjungos išorinė siena. Pasak jo, tai ne tik linija žemėlapyje – tai sudėtinga sistema, kurią sudaro pareigūnai, infrastruktūra, inžineriniai sprendimai ir pažangios stebėjimo technologijos.

„Tai ne tik sienos linija, tai yra tikrai gyvas organizmas, kurį sudaro žmonės, techninės priemonės ir sudėtinga sistema.“

Generolas pabrėžia, kad geopolitinė situacija regione iš esmės pakeitė požiūrį į sienos apsaugą – šiandien būtina ruoštis ne tik kasdieniams pažeidimams, bet ir galimoms provokacijoms bei valstybės gynybai.

2021 metų migracijos krizė pakeitė požiūrį į saugumą

Viena svarbiausių pokalbio temų – 2021 metais prasidėjusi neteisėtos migracijos krizė. Rustamas Liubajevas ją įvardija kaip hibridinę ataką prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą.

Anot jo, būtent ši krizė privertė iš esmės peržiūrėti sienos apsaugos metodus, teisės aktus bei bendradarbiavimą tarp institucijų. Lietuva buvo pirmoji Europos Sąjungos valstybė, susidūrusi su tokio masto instrumentalizuota migracija, todėl sukaupta patirtimi vėliau naudojosi ir kaimyninės valstybės.

„Šiandien galime teigti, kad esame viena saugiausių Europos Sąjungos valstybių, nes sugebame efektyviai užtikrinti išorinės sienos apsaugą.“

Technologijos padeda, tačiau svarbiausias išlieka žmogus

Laidoje daug dėmesio skiriama technologijų vaidmeniui. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos pasienyje įdiegtos modernios stebėjimo sistemos, išmanūs sprendimai ir kita pažangi įranga, leidžianti greičiau pastebėti sienos pažeidimus.

Vis dėlto VSAT vadovas pabrėžia, kad jokia technologija negali pakeisti pareigūno sprendimų.

„Žmogus lieka viena svarbiausių mūsų vertybių. Be žmogaus net ir pačios pažangiausios technologijos rezultato nesuteiktų.“

Todėl didelis dėmesys skiriamas pareigūnų rengimui, kvalifikacijos kėlimui ir aprūpinimui modernia įranga.

Kontrabanda ir nauji nusikaltimų metodai

Pokalbio metu aptariama ir kontrabandos situacija. Nors tradiciniai kontrabandos būdai tampa vis sudėtingesni dėl sustiprintos sienos apsaugos, nusikalstamos grupuotės ieško naujų sprendimų.

Rustamas Liubajevas pasakoja apie kontrabandos gabenimą oro balionais, bepiločiais orlaiviais, o ateityje neatmeta ir kitų metodų, tokių kaip tuneliai ar vandens keliai. Kartu jis pažymi, kad šiandien didžiausią kontrabandos dalį vis dar sudaro nelegalūs tabako gaminiai.

Pasirengimas dienai X

Ne mažiau svarbi pokalbio tema – Lietuvos pasirengimas galimoms karinėms grėsmėms.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra integruota į šalies gynybos sistemą, todėl pareigūnai nuolat rengiasi veikti kartu su Lietuvos kariuomene. Generolas pasakoja apie bendras pratybas, perėjimą prie NATO standartų ginkluotės ir nuoseklų pasirengimą įvairiems kriziniams scenarijams.

„Turime parodyti galimam priešui, kad tikrai ginsime savo šalį, kiekvieną mūsų valstybės centimetrą.“

Kvietimas rinktis pasieniečio profesiją

Laidos pabaigoje Rustamas Liubajevas kreipiasi į jaunus žmones, kurie renkasi savo profesinį kelią. Jis kviečia prisijungti prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir pabrėžia, kad tai ne tik atsakinga, bet ir prasminga profesija, suteikianti galimybių tobulėti Lietuvoje ir tarptautinėse misijose.

„Didžiulė garbė būti pasieniečiu, tarnauti Lietuvai ir Lietuvos žmonėms.“

Pokalbis – išsamus žvilgsnis į Lietuvos sienos apsaugos sistemą, jos stiprybes, šiandieninius iššūkius ir žmones, kurie kasdien rūpinasi valstybės saugumu. Jis leidžia geriau suprasti, kaip keičiasi pasieniečių darbas geopolitinių įtampų laikotarpiu ir kodėl stipri valstybės siena yra neatsiejama nuo visos Lietuvos saugumo.