Kokia šiandien yra Lietuvos žiniasklaidos situacija ir kokia jos laukia ateitis? Laidoje „Vilniaus ritmu“ Jūratė Pilibaitienė kalbėjosi su Medijų rėmimo fondo direktoriumi Ruslanu Iržikevičiumi apie žiniasklaidos finansavimą, nepriklausomą žurnalistiką, regioninės žiniasklaidos išlikimą ir 2027 metų finansavimo konkursus. Pokalbyje taip pat aptarta, kaip dirbtinis intelektas keičia žiniasklaidą, kokių iššūkių kyla tiriamajai žurnalistikai ir ką reikės daryti, kad visuomenei svarbus, patikimas žurnalistinis turinys išliktų prieinamas.

2027 metų finansavimo konkursai

Medijų rėmimo fondas 2027 metų konkursus paskelbė anksčiau nei ankstesniais metais. Pasak Ruslano Iržikevičiaus, taip siekiama, kad finansavimo procesas būtų sklandesnis ir rezultatai būtų paskelbti dar šių metų pabaigoje. Fondo vadovas taip pat pabrėžia, kad žiniasklaidos finansavimas yra svarbus ne tik jos išlikimui, bet ir atsparumui informacinėje erdvėje.

„Nepamirškime, kad medijos, žiniasklaida, žurnalistai kovoja informacinį karą jau dabar, jau čia.“

Pokalbyje aptariamos penkios pagrindinės fondo programos: kultūros žiniasklaida, regioninė žiniasklaida, naujienų tyrimai ir stipendijos, tautinės bendrijos bei diaspora ir specialioji programa žiniasklaidos priemonėms, patyrusioms nuostolių dėl lošimų reklamos draudimo.

Kas yra visuomenei reikšmingas žiniasklaidos turinys?

Vienas svarbiausių pokalbio klausimų – kas nusprendžia, kokį turinį verta remti viešaisiais pinigais. Ruslanas Iržikevičius aiškina, kad fondo taryba, sudaryta iš skirtingų Lietuvos medijų asociacijų atstovų, nustato prioritetus ir sprendžia, kokie projektai atitinka fondo tikslus.

Fondo paskirtis, pasak jo, yra padėti atsirasti tokiam turiniui, kuris vien komercinėmis sąlygomis galėtų būti nepagamintas. Tai kultūra, istorija, regionų temos, tiriamoji žurnalistika ir kitas visuomenei reikalingas, tačiau nebūtinai didžiausią auditoriją pritraukiantis turinys.

„Svarbus turinys yra, mes finansuojame tą svarbų turinį, kuris be fondo pagalbos nepamatytų dienos šviesos, būtų nepagamintas.“

Regioninės žiniasklaidos išlikimas

Atskira pokalbio dalis skiriama regioninei žiniasklaidai. Fondo direktorius atkreipia dėmesį į tarptautinę tendenciją, kai regioninės redakcijos traukiasi, o jų vietą vis dažniau užima socialinių tinklų kanalai ir įvairūs nuomonės formuotojai.

Tai, pasak pašnekovo, kelia klausimų ne tik dėl informacijos prieinamumo, bet ir dėl demokratijos kokybės. Profesionalios žurnalistikos pagrindas yra faktų tikrinimas, etikos standartai ir atsakomybė už pateikiamą informaciją.

„Žurnalistika tai yra patikrinti faktai, tai yra etikos normos.“

Lietuvoje regioninė žiniasklaida dar išlieka, tačiau jos padėtis nėra paprasta. Todėl fondo tikslas – padėti mažoms redakcijoms išlikti, stiprėti ir tapti kuo mažiau priklausomoms nuo vietos politikos ar verslo interesų.

Ar valstybės parama gali paveikti žiniasklaidos nepriklausomumą?

Pokalbyje taip pat keliama jautri viešojo finansavimo ir žiniasklaidos nepriklausomumo tema. Kaip užtikrinti, kad valstybės skiriami pinigai netaptų politinės įtakos priemone?

Ruslanas Iržikevičius pabrėžia fondo struktūrą, nepriklausomų ekspertų vaidmenį ir taisykles, kurios riboja politinį dalyvavimą finansavimo siekiančiose žiniasklaidos priemonėse. Fondo vadovo teigimu, pagrindiniai sprendimai priimami taryboje, kurioje valstybės atstovų nėra.

„Fondo esmė yra ta, kad jokio įsikišimo neturėtų būti iš valstybės ar diktavimo, ar diktato.“

Dirbtinis intelektas ir naujas iššūkis žiniasklaidai

Dar viena reikšminga pokalbio tema – technologiniai pokyčiai ir dirbtinio intelekto poveikis žiniasklaidai. Pašnekovas pabrėžia, kad tradiciniai žiniasklaidos verslo modeliai jau nebeveikia taip, kaip anksčiau, o didelė reklamos rinkos dalis atitenka tarptautinėms technologijų platformoms.

Dirbtinis intelektas šią situaciją gali dar labiau pakeisti. Todėl, pasak Ruslano Iržikevičiaus, svarbu ne tik mokytis naudotis naujomis technologijomis, bet ir spręsti turinio naudojimo, autorių teisių bei reguliavimo klausimus.

„Mes neturime to bijoti, mes turime iš karto pradėti galvoti apie tai, kaip teisiškai tai sutvarkyti.“

Pokalbio pabaigoje keliama ir skaitytojo atsakomybės tema – ar ateityje žmonės bus pasirengę mokėti už patikimą, profesionalų žurnalistinį turinį? Pašnekovas mano, kad visuomenė palaipsniui turės išmokti atskirti informacijos gausą nuo tikros žurnalistikos ir suprasti jos vertę.