Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Vilniaus universiteto profesorių, knygotyrininką Remigijų Misiūną apie knygos vaidmenį istorijoje, šiandienos leidybos iššūkius ir ateities perspektyvas. Pokalbis atskleidžia ne tik kultūrinį, bet ir ekonominį knygos veidą.

Knygos vaidmuo istorijoje: nuo religijos iki tautos išlikimo

Pasak prof. R. Misiūno, knyga atsiranda tada, kai jos reikia. 1547 m. išleistas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ tarnavo religiniams tikslams. Vėliau knyga tapo tautinio išsaugojimo ir nepriklausomybės siekio įrankiu, o atkūrus valstybę – švietimo ir kultūros pagrindu.

Grožinės literatūros poreikis Lietuvoje formavosi lėčiau nei Vakarų Europoje – ilgą laiką dominavo religiniai tekstai, o socialinio užsakymo pramoginei literatūrai tiesiog nebuvo.

Tiražai: nuo šimtų tūkstančių iki kelių šimtų

Profesorius pateikia iškalbingus skaičius. Maironio pirmosios knygos tiražas siekė 1000 egzempliorių – poezijai tai buvo įspūdingas skaičius.

Atkūrus nepriklausomybę, bendras išleistų knygų tiražas Lietuvoje siekė apie 35 milijonus egzempliorių. Vienos knygos tiražas galėjo būti 30 tūkstančių. Šiandien leidėjai, siekdami išvengti rizikos, neretai pradeda nuo 700 egzempliorių.

Didžiulį pakilimą lėmė iki tol neprieinama Vakarų literatūra, tremtinių atsiminimai ir išeivijos kūriniai. Pavyzdžiui, Bernardo Brazdžionio rinktinė buvo perleista 100 tūkst. tiražu – ir to nepakako.

Vertimai ir lietuvių literatūros padėtis

Profesorius kritiškai vertina dabartinę paramos sistemą. Jo teigimu, Lietuvoje remiami leidybiniai projektai, o ne leidyklos ar jų portfeliai. Didžioji dalis paramos atitenka vertimams, o lietuvių literatūra lieka mažumoje.

Tuo metu kitose šalyse leidykloms suteikiama sisteminė parama. Porf. R. Misiūnas akcentuoja, kad lietuvių autoriams gauti finansavimą sudėtinga, ypač debiutuojantiems kūrėjams.

Knygų mugė: kultūrinis reiškinys ar komercinė rizika?

Vilniaus knygų mugę profesorius vadina kultūriniu įvykiu, tačiau atkreipia dėmesį į finansinius iššūkius leidėjams. Dalyvavimo kaštai dideli, o dalis leidyklų investicijų neatgauna.

Mugė taip pat tampa vieta „prasivalyti sandėlius“ ir pasiūlyti knygas su didelėmis nuolaidomis. Pasak pašnekovo, Lietuvoje įsitvirtino nuolatinių akcijų kultūra, kuri daro įtaką rinkai.

Ar rašytojas gali išgyventi iš kūrybos?

Pasak Prof. R. Misiūno, Lietuvoje iš grožinės literatūros vien gyventi sudėtinga. Vakaruose veikia kitokia sistema – autorius per metus išleidžia vieną knygą, dažnai serijos dalį, o pajamos gaunamos ir iš vertimų į kitas kalbas.

Lietuvoje tokio masto rinkos nėra, todėl dauguma rašytojų dirba papildomus darbus.

Knygos ateitis ir dirbtinis intelektas

Profesorius skeptiškai vertina baimes dėl dirbtinio intelekto. Tyrimai rodo, kad internetas iš skaitymo „atėmė“ vos kelias minutes per dieną. Anot jo, technologijos gali padėti leidyboje, tačiau tikroji kūryba liks žmogaus rankose.

Ką reikėtų keisti?

Porf. R. Misiūnas siūlo stiprinti leidėjų infrastruktūrą ir kurti aiškią valstybės politiką – svarstyti mokestines lengvatas leidybai bei investicijų skatinimą lietuvių literatūrai.

Pokalbis atskleidžia sudėtingą Lietuvos leidybos realybę – tarp kultūrinės misijos, rinkos dėsnių ir politinių sprendimų. Tai diskusija apie tai, ar Lietuva išliks skaitanti valstybė ir kokį vaidmenį joje ateityje atliks knyga.