Saviugda ir saviugos specialistai šiandien tampa vis dažnesne tema žmonėms, ieškantiems atsakymų apie gyvenimo pokyčius, vidinį balansą, savęs pažinimą ir asmeninį augimą. Tačiau ką iš tiesų reiškia būti saviugdos specialistu, kuo skiriasi mentorystė, koučingas ir psichologinė pagalba bei kaip žmogui pasirinkti kompetentingą specialistą? Laidoje „Vilniaus ritmu“ Jūratė Pilibaitienė apie tai kalbasi su Raminta Sunshine, Gita Ramana ir Vika Karlone. Pašnekovės atvirai pasakoja apie savo darbą, vidinius resursus, profesines ribas, emocinį krūvį ir būtinybę pačioms nuolat mokytis bei ieškoti pagalbos.

Kas iš tiesų yra saviugdos specialistas?

Pokalbis prasidėjo nuo pačios saviugdos specialisto profesijos apibrėžimo. Pašnekovės atkreipė dėmesį, kad šiandien egzistuoja daugybė skirtingų pavadinimų, tačiau juos jungia siekis padėti žmogui geriau gyventi, gerinti gyvenimo kokybę ir atrasti sau tinkamus pokyčių būdus.

„Saviugda, tai yra visa tai, kas padeda žmogui gyventi geriau, pasiekti geresnę gyvenimo kokybę“, – pokalbyje sakė Raminta Sunshine.

Vis dėlto vien noro padėti neužtenka. Pašnekovės pabrėžė mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ir nuolatinio profesinio tobulėjimo svarbą. Gita Ramana pasakojo, kad jos profesiniame kelyje svarbi ne tik asmeninė patirtis, bet ir įvairūs mokymai bei kvalifikacijos.

Kaip atskirti kompetentingą specialistą?

Renkantis specialistą, anot pašnekovių, svarbu neapsiriboti vien gražiai skambančiu titulu ar sertifikatu. Sertifikatų rinkoje yra daug, todėl žmogui svarbu domėtis, kas organizuoja mokymus, kas juos veda, kokios yra programos ir kokias realias kompetencijas jos suteikia.

„Sertifikatas iš savęs nieko neduoda, jeigu tame nėra daugiau“, – pabrėžė Raminta Sunshine.

Pašnekovės ragino žmones kritiškai vertinti informaciją, domėtis specialistų pasirengimu ir, jei įmanoma, ieškoti rekomendacijų iš žmonių, kurie jau turi konkrečios patirties. Kartu buvo akcentuota ir paties specialisto atsakomybė nuolat gilinti savo žinias.

Mentorius, koučeris ir psichologas – kur yra skirtumas?

Vienas svarbiausių pokalbio klausimų buvo susijęs su tuo, kaip atskirti saviugdos specialistų veiklą nuo psichologo ar psichoterapeuto darbo. Pašnekovės pabrėžė, kad skirtingi specialistai gali būti reikalingi skirtingose situacijose.

Koučingas, mentorystė ir psichologija nėra tapatūs dalykai, todėl svarbu suprasti savo kompetencijos ribas. Pašnekovės kalbėjo ir apie atvejus, kai žmogui reikalinga ne saviugdos specialisto, o kito profesionalo pagalba.

„Svarbu žinoti, kur yra tavo ribos, kokiose ribose tu konkrečiai gali padėti, o kur jau ne“, – mintį išskyrė pokalbio dalyvės.

Čia ypač svarbi tampa specialistų tarpusavio komunikacija ir bendradarbiavimas. Pašnekovės pasakojo, kad jų bendruomenėje specialistai mokosi vieni iš kitų, dalijasi patirtimi ir prireikus patys kreipiasi į kitus profesionalus.

Kas lydi tuos, kurie lydi kitus?

Pokalbis palietė ir paradoksą: žmogus ateina pas balanso mentorę ieškodamas balanso, tačiau pati mentorė taip pat yra žmogus, kuris gali pavargti, išgyventi sudėtingus laikotarpius ar prarasti pusiausvyrą.

Gita Ramana pabrėžė, kad balansas nėra būsena, kurią kartą pasiekus galima joje likti visam laikui.

„Balansas yra pastovi paieška to dalyko“, – sakė Gita Ramana.

Pašnekovės atvirai kalbėjo apie tai, kad pačios naudojasi įvairių specialistų pagalba, mokosi, lankosi sesijose ir ieško būdų, kaip stiprinti savo vidinius resursus. Tai, jų teigimu, yra atsakingo požiūrio į savo profesiją dalis.

Emocinis darbo krūvis: kaip neparsinešti klientų istorijų namo?

Dar viena svarbi tema – emocinis saviugdos specialistų darbo krūvis. Žmonės į specialistus dažnai ateina būtent tada, kai išgyvena sudėtingus laikotarpius, todėl specialistas susiduria su stipriomis emocijomis ir asmeninėmis istorijomis.

Raminta Sunshine pasakojo, kad pradėjus mokytis koučingo jai pačiai buvo sunku išmokti neperimti klientų istorijų.

„Tikrai sunku negyventi to gyvenimo, bet tai yra irgi lavinama kompetencija“, – pasakojo ji.

Specialisto užduotis – būti šalia žmogaus, padėti jam pereiti sudėtingą etapą, tačiau kartu neįsitraukti taip, kad pats pradėtų gyventi kliento išgyvenimais. Todėl svarbios tampa savireguliacijos technikos, kvėpavimo praktikos, meditacija, bendravimas su kitais specialistais ir kiti individualiai atrasti būdai grįžti į savo kasdienybę.

„Pasaulio lietuviams“ – emocinio palaikymo bendruomenė

Pokalbyje daug dėmesio skirta ir Ramintos Sunshine kuriamam projektui „Pasaulio lietuviams“. Pasak jos, iniciatyva prasidėjo nuo poreikio suburti pasaulyje gyvenančius lietuvius ir suteikti jiems emocinį palaikymą, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena.

Projektas išaugo į bendruomenę, kurioje susibūrė skirtingų sričių saviugdos specialistės. Bendruomenėje dalijamasi patirtimi, organizuojami renginiai, kuriami bendri projektai ir siekiama stiprinti ne tik atskirų specialistų kompetencijas, bet ir tarpusavio ryšį.

„Norint suteikti iš tikrųjų tą kokybišką emocinį palaikymą kuo daugiau žmonių, kurie teikia tą palaikymą, turi būti stiprūs, turi turėti tas kompetencijas, turi gebėti bendradarbiauti“, – apie bendruomenės idėją pasakojo Raminta Sunshine.

Saviugda kaip profesija – ne tik misija, bet ir darbas

Pokalbyje nebuvo vengiama ir temos, apie kurią saviugdos specialistams kartais gali būti nepatogu kalbėti – pinigų, komunikacijos, pardavimų ir verslo.

Pašnekovės atkreipė dėmesį, kad geras specialistas nebūtinai yra tas, kuris garsiausiai apie save kalba. Todėl specialistams svarbu mokytis ne tik savo profesijos, bet ir komunikacijos, gebėjimo pristatyti savo veiklą bei pasiekti žmones, kuriems jų žinios gali būti reikalingos.

Kartu iškeltas ir atsakomybės klausimas: komunikacija neturėtų pakeisti kompetencijos, o gražus pažadas savaime negarantuoja kokybiškos pagalbos.

Saviugda be iliuzijos, kad su žmogumi kažkas negerai

Pokalbio metu paliesta ir saviugdos komunikacijoje dažnai girdima frazė apie „geriausią savo versiją“. Pašnekovės siūlė į šią mintį pažvelgti kritiškai ir pirmiausia klausytis savęs.

„Jeigu jums yra gerai ir taip, ką aš kalbu neaktualu, aš labai už jus džiaugiuosi“, – sakė pokalbio dalyvė.

Saviugda nebūtinai turi reikšti nuolatinį savęs taisymą. Kartais svarbiausia yra pastebėti, kas konkrečiu gyvenimo etapu žmogui netinka, ko jis nori kitaip ir kur norėtų judėti toliau. Kaip pokalbyje buvo pabrėžta, kiekvienas žmogus pats geriausiai gali pajusti, ar jam šiuo metu reikia pokyčio, pagalbos ar naujos krypties.

Saviugdos specialistų forumas – nuo bendruomenės iki atviresnio bendradarbiavimo

Pašnekovės taip pat pasakojo apie Saviugdos specialistų forumą, kuris tapo svarbiu bendruomenės raidos etapu. Forume buvo kalbama apie motyvaciją, komunikaciją, pardavimus, verslo principus, perdegimą, profesines ribas ir kitus specialistams aktualius klausimus.

Forumas tapo erdve ne tik mokytis, bet ir dalytis patirtimi, stiprinti tarpusavio ryšį bei kurti naujus bendrus projektus. Pašnekovės pabrėžė, kad ateityje forumą planuojama tęsti, o bendruomenę dar labiau atverti kitiems saviugdos specialistams.

Vika Karlonė pasakojo, kad viena svarbiausių jos forumo patirčių buvo suvokimas, jog dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanomi, gali tapti pasiekiami, jeigu žmogus yra pasirengęs skirti tam laiko.

„Viskas yra įmanoma, tik užtrunka daugiau laiko“, – viena iš savo forumo patirčių dalijosi Vika Karlonė.

Pokalbis „Vilniaus ritmu“ – apie saviugdos specialistų darbo realybę, kompetencijas, atsakomybę ir profesines ribas, bet kartu ir apie labai žmogišką proceso pusę. Apie tai, kad padedant kitiems svarbu nepamiršti savęs, kad specialistas taip pat gali ieškoti pagalbos, mokytis ir keistis, o tikrasis augimas nebūtinai reiškia nuolatinį siekį tapti „geresne savo versija“. Kartais jis prasideda nuo paprasto klausimo sau: ko man iš tikrųjų reikia šiandien?