Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Lietuvos visuomenės veikėją, akademikę, humanitarinių mokslų daktarę Margaritą Jankauskaitę. Pokalbis skirtas lyčių lygybės temai – jos istoriniam kontekstui, dabartinei situacijai ir ateities kryptims. Diskusija atskleidžia, kad lygybė – tai ne vien įstatymų eilutės, o nuolatinis visuomenės darbas.

Lyčių lygybė ir demokratijos pamatai

Pokalbio pradžioje pabrėžiama, kad moterų teisės yra neatsiejamos nuo demokratijos kokybės. Lietuvoje moterų balsavimo teisė įtvirtinta daugiau nei prieš šimtmetį, tačiau ar to pakanka realiai lygybei?

„Įstatymai yra tik pradžia. Tai yra pagrindas, nuo ko prasideda visuomenės auginimas.“

Pašnekovė akcentuoja, kad formalios teisės dar negarantuoja lygiateisio dalyvavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime.

Nemokamas darbas ir nelygi našta

Viena iš svarbių temų – nemokamas globos ir priežiūros darbas, kuris vis dar neproporcingai tenka moterims. Tai riboja jų galimybes siekti karjeros, dalyvauti politikoje ar atstovauti savo interesams.

„Para turi 24 valandas, ir mes papildomo laiko iš niekur negauname.“

Kalbama apie atlyginimų atotrūkį, ekonominę priklausomybę ir ilgalaikes pasekmes – ypač moterų skurdo riziką vyresniame amžiuje.

Smurtas artimoje aplinkoje: daugiau nei fiziniai sužalojimai

Diskusijoje daug dėmesio skiriama smurto temai. Smurtas artimoje aplinkoje vis dar dažnai suvokiamas kaip „privatus reikalas“, tačiau realybėje tai – sisteminė problema.

„Kai jau prasideda fizinis smurtas, reiškia, kad visa smurtinė situacija yra labai toli pažengusi.“

Pašnekovė kalba apie psichologinį ir ekonominį smurtą, kontrolės mechanizmus, stereotipų vaidmenį bei būtinybę stiprinti prevenciją.

Stereotipų galia ir jų kaina

Kodėl stereotipai tokie atsparūs? Pasak Margaritos Jankauskaitės, jie perduodami per socializaciją, kultūrą, net pasakas ir filmus.

„Stereotipai niekada neparodo pilno vaizdo.“

Stereotipai žaloja ne tik moteris, bet ir vyrus – riboja jų emocinę raišką, apsunkina santykių kūrimą, palaiko žalingas galios struktūras.

Jaunoji karta ir socialinių tinklų įtaka

Ar jaunoji karta mąsto kitaip? Pašnekovė pastebi, kad pažanga nėra linijinė – vienose srityse matome proveržį, kitose – regresą. Socialiniai tinklai tampa ir progresyvių idėjų sklaidos erdve, ir platforma neapykantai bei kibernetiniam smurtui.

„Negalima užmigti ant laurų – tai darbas, kurį reikia nuolat atlikti.“

Ką gali padaryti kiekvienas?

Laidos pabaigoje kalbama apie asmeninę atsakomybę.

„Paklausti savęs: kiek mano elgesyje yra likę stereotipų ir ką aš galiu pakeisti?“

Lygybė prasideda nuo refleksijos, dialogo ir drąsos pripažinti problemas. Tik taip galima kurti saugesnę, atviresnę ir brandesnę visuomenę.