„Vilniaus ritmu“ laidoje vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbėjosi su knygos „Cukraus detoksas“ autore Kristina Ragauskaite apie cukrų, cukraus atsisakymą ir 30 dienų cukraus detoksą. Pokalbyje aptarta, kur cukrus slepiasi maiste, kodėl taip sunku atsisakyti saldumynų ir kaip cukraus priklausomybė gali būti susijusi su kasdieniais mitybos įpročiais. Kristina Ragauskaitė taip pat pasakojo apie savo pristatomą 30 dienų iššūkį, sveikesnę mitybą, emocinį valgymą, stresą ir tai, kaip keičiant mitybos įpročius galima pradėti formuoti naują santykį su maistu.

Pasak Kristinos Ragauskaitės, dažnai klaidingai manome, kad cukraus vartojame mažai vien todėl, kad nevalgome daug saldumynų. Tačiau cukraus galima rasti ir tokiuose produktuose, kurių su saldžiu skoniu paprastai nesiejame – įvairiuose mėsos gaminiuose, padažuose ir kituose perdirbtuose produktuose.

„Mums atrodo, kad jeigu nevalgau saldumynų, tai ir cukraus nebėra, bet realybė yra kitokia“, – laidoje sakė pašnekovė. Jos teigimu, cukraus galima aptikti įvairiuose gaminiuose, o valgant ne namuose jo taip pat dažnai būna patiekaluose, kuriuose saldaus skonio net nesitikime.

Kaip išmokti skaityti maisto etiketes?

Pokalbyje nemažai dėmesio skirta maisto produktų etiketėms. Kristina Ragauskaitė ragino pirmiausia atkreipti dėmesį į produkto sudėtį, o ne vien į informaciją apie jo maistinę vertę. Jos teigimu, svarbu stebėti, kurioje sudedamųjų dalių sąrašo vietoje yra cukrus.

Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį į produktus, kurie savo pakuotėmis ar užrašais gali sudaryti sveikesnio pasirinkimo įspūdį. Užrašai apie ekologiškumą, kaimišką kilmę ar ūkininkų produkciją, jos teigimu, savaime neparodo, kiek produkte yra cukraus.

„Jeigu mes skaitome etiketę ir pirmojo arba antrojo, arba trečiojo vietoj mes matome cukrų, tai reiškia, kad jo yra produkte labai daug“, – aiškino Kristina Ragauskaitė.

Pridėtinis cukrus ir natūralūs cukrūs

Laidoje taip pat aiškintasi, apie kokį cukrų kalbama kalbant apie detoksą. Pašnekovė išskyrė pridėtinį cukrų, tačiau kartu pabrėžė, kad natūralių cukrų yra angliavandeniuose ir jie gali būti įprastos mitybos dalis.

Vis dėlto 30 dienų detokso metu, pasak Kristinos Ragauskaitės, pasirenkamas griežtesnis režimas. Tam tikram laikui atsisakoma daugiau produktų, kuriuose yra cukrų, siekiant pakeisti įpročius ir iš naujo priprasti prie natūralaus maisto skonio.

Pašnekovė pasakojo, kad ilgainiui sumažėjus itin saldaus maisto vartojimui gali pasikeisti ir skonio pojūtis. Tuomet natūralus saldumas, pavyzdžiui, daržovėse, tampa labiau pastebimas.

„Mes pradedam jausti saldumą ir burokėlyje, ir morkoje, ir kažkokioj tai košėj natūralų saldumą“, – pasakojo ji.

30 dienų iššūkis – ko atsisakoma?

30 dienų cukraus detoksas, apie kurį kalbėta laidoje, apima ne tik pridėtinio cukraus atsisakymą. Pagal išraše pristatytą programą, tam tikram laikotarpiui atsisakoma vaisių, kai kurių krakmolingų produktų, glitimo turinčių gaminių ir stipriai perdirbtų mėsos produktų.

Kristina Ragauskaitė pabrėžė, kad toks sąrašas iš pradžių gali atrodyti labai griežtas. Tačiau, jos teigimu, žmonės programos metu nebadauja – ieško produktų pakaitalų, dalijasi receptais ir mokosi kitaip planuoti savo mitybą.

„Mes nebadaujam. Cukraus detoksas visų pirma nėra dieta, skirta mesti svorį“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, detoksas yra orientuotas į savijautą, mitybos įpročius ir priklausomybės nuo saldaus maisto atsisakymą.

Kodėl atsisakoma vaisių ir glitimo?

Laidoje aptartas ir klausimas, kodėl detokso metu atsisakoma ne tik saldumynų, bet ir tokių produktų kaip vaisiai, uogos, bulvės, kai kurios kruopos ar glitimo turintys gaminiai.

Kristina Ragauskaitė aiškino, kad jos pristatomoje programoje siekiama vienu metu keisti kelias mitybos kryptis. Ji kalbėjo apie krakmolingus produktus, stipriai perdirbtą maistą ir glitimą. Pasak jos, vaisiai ir uogos vėliau palaipsniui grįžta į mitybą.

„Mes norime paveikti kelias iš karto kryptis organizme“, – aiškino pašnekovė, kalbėdama apie produktų pasirinkimą detokso metu.

Pirmosios dienos gali būti nelengvos

Dar viena svarbi pokalbio tema – pirmosios dienos atsisakius cukraus. Pašnekovė pasakojo, kad žmonės, kurie yra įpratę vartoti daug saldumynų, pradžioje gali patirti nemalonių pojūčių. Ji minėjo galvos skausmą, silpnumą, pykinimą ar kitus simptomus.

Vis dėlto pokalbyje buvo pabrėžta, kad labai prasta savijauta nėra tai, ką reikėtų tiesiog ignoruoti. Jei žmogus jaučiasi itin blogai, reikėtų kreiptis į gydytoją.

„Jeigu žmogus tikrai labai blogai pradeda jaustis, tai tikrai reikia pasitarti su gydytojais ir galbūt yra kažkokių tai būsenų rimtų pas žmogų“, – pabrėžė Kristina Ragauskaitė.

Pašnekovė taip pat sakė, kad žmonėms, turintiems rimtų sveikatos sutrikimų ar vartojantiems vaistus, prieš imantis tokio mitybos pokyčio reikėtų pasitarti su gydytoju.

Sunkiausia – ne pats cukrus, o įpročių keitimas

Antroje pokalbio dalyje daug dėmesio skirta emociniam valgymui. Jūratė Pilibaitienė klausė, kaip susitvarkyti su įpročiu vakare ar patiriant stresą griebtis saldumynų.

Kristina Ragauskaitė teigė, kad maistas ne visada yra atsakymas į patiriamą įtampą. Jos manymu, lėtinis stresas gali paskatinti rinktis daug cukraus ir angliavandenių turintį maistą todėl, kad norime greitai pajusti komfortą.

„Vienas griebiasi cigaretės, kitas vyno taurės, o trečias pyragėlių arba kažkokių ten čipsų“, – apie skirtingus būdus ieškoti greito komforto pasakojo pašnekovė.

Jos teigimu, keičiant mitybos įpročius svarbu suprasti, kas sukelia įtampą, ir ieškoti kitų būdų su ja susitvarkyti. Tarp jų ji minėjo pokalbį, pasivaikščiojimą, kvėpavimo pratimus, fizinį aktyvumą ir kitas veiklas.

Mitybos pokyčiai gali tapti pradžia kitiems pokyčiams

Kalbėdama apie savo patirtį, Kristina Ragauskaitė pasakojo, kad mitybos pokyčiai jos gyvenime tapo pradžia ir kitokiai rutinai. Ji minėjo daugiau energijos, rytinę mankštą, judėjimą ir kitus pasikeitimus.

„Su mitybos pokyčiais atėjo ir kiti dalykai, atsisakymas ir tabako, ir alkoholio, ir kažkokia tai rutina visai kita“, – savo patirtimi dalijosi ji.

Pasak pašnekovės, vienas iš svarbių dalykų, kuriuos žmogus gali atrasti pradėjęs laikytis iššūkio, yra suvokimas, kad jis gali pakeisti savo įpročius. Ji pasakojo, kad kartu gali atsirasti daugiau pasitikėjimo savimi ir motyvacijos imtis kitų gyvenimo pokyčių.

Kas laukia pasibaigus 30 dienų?

Laidos pabaigoje aptarta, kas vyksta pasibaigus pirmajam 30 dienų etapui. Pasak Kristinos Ragauskaitės, jos pristatomoje programoje po pirmųjų 30 dienų seka stabilizacijos laikotarpis, trunkantis dar keturias savaites. Jo metu palaipsniui grįžta vaisiai, natūralūs saldikliai ir kiti anksčiau atsisakyti produktai.

Šis etapas, jos teigimu, svarbus tam, kad žmogus galėtų įtvirtinti naujus įpročius ir stebėti savo organizmo reakcijas.

„Kai žmonės iš tikrųjų ragauja savo įprastus, jau atsibodusius produktus, mėgiamus prieš tai po detokso, jie labai nustemba, kad skonis yra visiškai ne toks geras, kaip atrodo“, – pasakojo pašnekovė.

Ar po detokso galima valgyti desertą?

Pokalbio pabaigoje Jūratė Pilibaitienė paklausė apie santykį su cukrumi pasibaigus detoksui ir apie galimybę kartais pasimėgauti tortu ar ledais.

Kristina Ragauskaitė pabrėžė, kad jos požiūriu, visiškas draudimas nėra būtinas. Svarbiausia, kad desertas netaptų kasdieniu įpročiu.

„Jeigu tu turi visiškai kažko vengti, tas gyvenimas gali labai liūdnas atrodyti. Net ne dėl to, kad tu nori, o dėl to, kad negali“, – kalbėjo ji.

Pašnekovės teigimu, svarbu stebėti, kaip dažnai saldumynai tampa kasdienės mitybos dalimi, ir išlaikyti saiką.

Nuo ko pradėti, jei 30 dienų iššūkiui dar nesate pasiruošę?

Paskutinis laidos klausimas buvo praktiškas – ką žmogus gali padaryti jau šiandien, jei nenori iš karto imtis griežto 30 dienų detokso.

Kristina Ragauskaitė pirmiausia ragino ieškoti asmeninės motyvacijos. Jos teigimu, pokyčiai prasideda tuomet, kai žmogus pats supranta, kodėl nori keisti savo mitybą ir savijautą.

„Geriau tiesiog pabūkit su tuo, pažiūrėkit, o galima ir taip, ir taip, ir gal ateis ta diena, ir tada jūs pasakysit: gerai, aš pabandysiu“, – pokalbį užbaigė Kristina Ragauskaitė.