Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbino oro balionų pilotą Justiną Čižių. Pokalbio centre – oreivystė, skrydžių romantika, pilotų kasdienybė, netikėtos situacijos ore ir galimybė pažvelgti į Lietuvą iš visiškai kitos perspektyvos.

Daugiau nei trylikos metų patirtį sukaupęs pašnekovas pasakojo apie savo kelią į oreivystę, pirmuosius skrydžius, darbą su keleiviais ir įsimintiniausias akimirkas Lietuvoje bei už jos ribų.

Kelias į oreivystę prasidėjo nuo komandos darbo

Nors šiandien Justinas yra patyręs oro balionų pilotas, jo pažintis su oreivyste prasidėjo ne danguje, o ant žemės. Prieš sėsdamas prie baliono valdymo, jis keletą metų dirbo antžeminėje komandoje, kuri rūpinasi skrydžio logistika, automobiliais ir balionų pakavimu.

„Kiekvienam pilotui reikia komandos. Labai retai nusileidžiame ten, iš kur pakylame, todėl kažkas turi pasirūpinti automobiliu, surasti nusileidimo vietą ir padėti supakuoti balioną.“

Pasak pašnekovo, būtent darbas komandoje leido pažinti visą skrydžio procesą ir paskatino pačiam tapti pilotu.

Kokių savybių reikia oro baliono pilotui?

Anot Justino, vien noro skraidyti neužtenka. Svarbiausios savybės – ramybė, gebėjimas greitai vertinti situaciją ir priimti sprendimus.

Oro sąlygos gali keistis labai greitai, todėl pilotas privalo išlikti susikaupęs net ir netikėtose situacijose. Nors per daugiau nei 1800 skrydžių pašnekovui teko susidurti su įvairiais iššūkiais, rimtų nelaimių jo karjeroje nebuvo.

„Pilotas turi būti ramus ir gebėti įvertinti situaciją. Kartais oras pasikeičia netikėtai, todėl svarbu nepasimesti ir priimti teisingus sprendimus.“

Lietuva iš oro – visai kitokia

Pokalbio metu daug dėmesio skirta Lietuvos kraštovaizdžiui. Pasak Justino, mūsų šalis iš oro atrodo įspūdingai, o kiekvienas regionas turi savo unikalų grožį.

Jis išskyrė Trakus ir Molėtų kraštą dėl ežerų gausos, Suvalkijos regioną dėl įspūdingų laukų, o vienu įsimintiniausių skrydžių pavadino kelionę iš Nidos per Kuršių marias.

„Lietuva labai graži. Iš oro atsiveria vaizdai, kurių nuo žemės tiesiog nepamatysi.“

Oreiviai dažnai pastebi ir tai, kas kasdien skubantiems žmonėms praslysta pro akis – naujus gyvenamuosius kvartalus, pasikeitusį kraštovaizdį ar net žmogaus veiklos pėdsakus gamtoje.

Kaip valdomas oro balionas?

Nors daugeliui atrodo, kad pilotas gali pasirinkti skrydžio kryptį, realybė kiek kitokia. Oro balionas juda pagal vėjo kryptį, o pilotas gali kontroliuoti tik aukštį.

Skirtinguose aukščiuose vėjas pučia nevienodomis kryptimis, todėl patyręs pilotas gali pasirinkti tinkamą oro sluoksnį ir taip koreguoti maršrutą.

„Su balionu žinai, kur pakilsi, bet niekada tiksliai nežinai, kur nusileisi.“

Būtent ši nežinomybė ir nuolatinis prisitaikymas prie gamtos sąlygų daugeliui tampa viena didžiausių oreivystės žavesio dalių.

Skrydžiai virš Tanzanijos ir laukinės gamtos

Šaltuoju metų laiku Justinas skraido ne Lietuvoje, o Tanzanijoje. Jau trejus metus jis dirba viename iš nacionalinių parkų, kur oro balionų keleiviai gali stebėti laukinę Afrikos gamtą iš paukščio skrydžio.

Skrydžių metu galima pamatyti žirafas, dramblius, zebrus ir kitus gyvūnus. Tiesa, pilotams tenka laikytis ypatingų saugumo taisyklių ir vengti pernelyg arti priartėti prie begemotų ar buivolų.

Pašnekovas pripažįsta, kad tokie skrydžiai suteikia visiškai kitokių patirčių nei Lietuvoje, tačiau abiem atvejais svarbiausias išlieka pagarbus santykis su gamta ir saugumu.

Pirmą kartą minima Oro balionų diena

Laidoje taip pat kalbėta apie pirmą kartą Lietuvoje minimą Oro balionų dieną. Jos iniciatoriumi tapo pats Justinas Čižius kartu su bendraminčiais.

Data pasirinkta neatsitiktinai – būtent šią dieną 1988 metais Lietuvoje pakilo pirmasis lietuvišką registraciją turėjęs oro balionas.

Pašnekovas tikisi, kad ateityje ši diena taps gražia tradicija, vienijančia Lietuvos oreivių bendruomenę ir primenančia šalies oreivystės istoriją.

„Norėjome turėti dieną, kuri suburtų visus oreivius ir primintų svarbų Lietuvos oreivystės istorijos momentą.“

Vilnius – viena iš Europos oreivystės sostinių

Pokalbio pabaigoje Justinas pasidalijo mintimis apie Vilniaus vietą Europos oreivystės žemėlapyje. Nors skraidyti virš sostinės šiandien taikomi griežtesni apribojimai nei anksčiau, Vilnius vis dar išlieka išskirtinis miestas oreiviams.

Lietuvos pilotai vertinami visame pasaulyje dėl aukšto pasirengimo lygio, o šalies oreivystės mokykla laikoma viena stipriausių regione.

„Lietuvoje turime labai gerą mokyklą skraidyti. Dėl sudėtingų oro sąlygų ir įvairaus kraštovaizdžio pilotai čia įgyja itin vertingos patirties.“