„Vilniaus ritmu“ laidoje vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbėjosi su literatūrologe ir literatūros kritike Jūrate Čerškute apie jos monografiją „Galvoja fizikas“. Tai pirmasis sisteminis tyrimas, skirtas vieno ryškiausių lietuvių rašytojų – Ričardo Gavelio – kūrybai. Pokalbyje aptariama ne tik mokslinė knygos vertė, bet ir platesnės temos: kaip Vilnius tampa pagrindiniu Gavelio romanų veikėju, kokią įtaką jo kūryba daro mūsų supratimui apie miestą, literatūrą ir laisvę, bei kodėl šiandien Gavelį verta atrasti iš naujo.

Pasak pašnekovės, Gavelio kūryba yra neatsiejama nuo mūsų kultūrinės atminties, tačiau kartu ji siūlo įrankius suprasti dabartį. „Kartais užtenka perskaityti porą Gavelio sakinių ir atrodo, kad viskas vėl susikalibruoja teisingai“, – sako Čerškutė.

Jūratės Čerškutės kelias į literatūros tyrimus

Pašnekovė pasakojo apie savo akademinį kelią – studijas Vilniaus universitete, doktorantūrą, disertaciją apie Ričardą Gavelį ir nuolatinį domėjimąsi lietuvių literatūros procesu. Ji atvirai prisipažino, kad save vadina „profesionalia skaitytoja“, nes skaitymas jai yra ne tik pomėgis, bet ir pagrindinis darbo įrankis.

„Nuo studijų laikų mane lydėjo lietuvių literatūra, o disertacijos metu kažkaip natūraliai įsitraukiau į literatūros kritiką. Stebiu, kas išleidžiama, kas verčiama, kaip kinta literatūros laukas. Gal todėl viename straipsnyje apie save esu sakiusi, kad esu profesionali skaitytoja – nes iš tiesų mano darbas ir yra skaityti,“ – teigia ji.

Būtent nuoseklūs tyrimai, prasidėję dar doktorantūroje, atvedė prie monografijos „Galvoja fizikas“, kurią pati Čerškutė vadina bandymu atskleisti sisteminį Gavelio kūrybos pobūdį.

Gavelio kūrybos sistema ir unikalumas

Ričardas Gavelis lietuvių literatūroje išsiskyrė savo rašymo būdu ir temomis. Jo kūryboje nėra atsitiktinių elementų – viskas paremta struktūra, sisteminiu mąstymu. „Gavelis buvo sukūręs savo kūrinių pastatą ir jį statė kiekvienu romanu. Jame viskas – nuo pirmųjų kūrinių iki vėlyvųjų – yra susiję, tarsi dalys didesnio projekto,“ – pabrėžia Čerškutė.

Ji primena, kad Gavelio kūriniai tapo ypatingai svarbūs nepriklausomybės laikotarpio pradžioje. Romanai „Vilniaus pokeris“, „Jauno žmogaus memuarai“, „Vilniaus džiazas“ iš karto išsiskyrė kitokiu pasakojimo būdu, vakarietiška orientacija ir gebėjimu reflektuoti politines bei visuomenines aktualijas. Pasak Čerškutės, jie buvo ne tik meniniai tekstai, bet ir savotiški „laisvės dokumentai“.

Vilnius kaip pagrindinis veikėjas

Vienas iš svarbiausių aspektų – Vilniaus miesto vaidmuo Gavelio kūryboje. Pasak Jūratės Čerškutės, Vilnius Gavelio prozoje nėra vien dekoracija ar fonas – tai aktyvus veikėjas, turintis savo valią ir galintis nulemti žmonių likimus.

„Vilnius yra vienas svarbiausių personažų Gavelio kūryboje. Jis personifikuojamas, mistifikuojamas, tampa tarsi dievas ar demurgas, kuris lemia veikėjų gyvenimus. Jo įvaizdis romanuose daugiabriaunis: jis gali būti gražus, bet lygiai taip pat ir apšiuręs, net pavojingas,“ – pasakoja Čerškutė.

Rašytojo romane „Vilniaus pokeris“ miestas tampa tamsia metafora, atspindinčia totalitarinės sistemos sugriautą tikrovę. Neatsitiktinai ši knyga pasirodė beveik tuo pačiu metu, kai griuvo Berlyno siena. Tai buvo tekstas, kurį reikėjo skaityti „čia ir dabar“, nes jis kalbėjo apie laisvę, sistemą ir pasipriešinimą.

Kūnas ir miestas literatūroje

Kita tema, aptarta pokalbyje, – kūno ir miesto sąveika Gavelio tekstuose. Autorius miesto architektūrą, erdves ir net griuvėsius gebėjo susieti su žmogaus kūnu bei jo būsenomis. „Gavelio Vilnius yra gyvas, bet kartu ir miręs – jis gali būti gražus, o kartu baugus, jis įkūnija romano atmosferą,“ – sako Čerškutė.

Šis požiūris leidžia Gavelio kūrybą skaityti ne tik kaip literatūros, bet ir kaip kultūros bei istorijos dokumentą, kuris atspindi sovietmečio realijas ir jų poveikį žmogui bei visuomenei.

Aktualumas šiandien

Kodėl Gavelis svarbus šiandienos skaitytojui? Anot Jūratės Čerškutės, jo kūryboje gausu įžvalgų apie valdžios prigimtį, totalitarizmo mechanizmus ir žmogaus laisvės ribas – tai temos, kurios nepraranda aktualumo.

„Aš pati matau, kaip šiuolaikinio karo ir geopolitinių įtampų kontekste Gavelio kūryba man padeda suprasti pasaulį. Užtenka perskaityti vieną kitą sakinį, ir iš karto susidėlioja aiškesnis vaizdas, kodėl vyksta tam tikri konfliktai, kodėl žmogus nori pavergti kitą,“ – teigia ji.

Be to, Gavelis jaunajai kartai gali būti įdomus savo vakarietiška orientacija, pasakojimo naujumu ir gebėjimu pasiūlyti kitokį Vilniaus mitą – tokį, kuris nesaldina realybės, bet parodo ją tokią, kokia ji buvo.

Šis pokalbis „Vilniaus ritmu“ laidoje – tai daugiau nei monografijos pristatymas. Tai gilesnis žvilgsnis į mūsų literatūros istoriją, miesto atmintį ir klausimą, kaip literatūra padeda suprasti dabartį. Jūratė Čerškutė kviečia ne tik perskaityti Ričardą Gavelį, bet ir atrasti jį iš naujo, nes jo tekstuose slypi raktai, kurie gali paaiškinti ne tik praeities Vilnių, bet ir šiandienos pasaulį.