Laida „Vilniaus ritmu“ su Jūrate Pilibaitiene pristato jautrų ir atvirą pokalbį su Indre Bareikiene – nuomonės formuotoja, visuomenininke bei knygos „Nebijok, tu normali“ autore. Pokalbis prasideda nuo pačių pirmųjų jos prisiminimų ir svajonių, kurios lydėjo dar mokyklos suole. Indrė atvirai pasakoja, kad svajojo ne apie konkrečią profesiją, o apie galimybę būti „faina“ ir daryti „fainą veiklą“.

„Būti faina ir užsiimti faina veikla… Gal ne taisyklingas žodis, bet jis labai atitinka mano šiai dienai kūrenčią veiklą.“

Nors gyvenimas nepagailėjo išbandymų – daugybė laiko ligoninėse, vaikystės sunkumai ir vėlesnės motinystės patirtys – būtent šie išgyvenimai padėjo jai atrasti stiprybę ir jautrumą kitiems.

Iniciatyvos, gimstančios iš asmeninės patirties

Pokalbyje Indrė dalijasi, kaip kilo pirmosios jos iniciatyvos padėti moterims. Lankydamasi vaikų onkologijos skyriuje, ji pamatė, kokį didžiulį krūvį neša mamos, lydinčios savo vaikus ligos kelyje. Tą akimirką gimė idėja padėti ne tik vaikams, bet ir jų mamoms.

„Tu padedi vaikams, o aš noriu padėti jų mamoms.“

Iš šio supratimo kilo ir vėliau išpopuliarėję moterims skirti renginiai „Pasileisk plaukus“. Jie tapo unikaliu reiškiniu, suteikiančiu erdvę moterims nusimesti kasdienybės vaidmenis, pasidalinti patirtimis, išsikrauti emocijas ir pasisemti bendrystės jėgos.

Pogimdyvinė depresija ir tikros istorijos

Kitas svarbus Indrės kelio etapas – jos atvirumas kalbant apie pogimdyvinę depresiją. Ji neslepia, kad pati patyrė šį „tamsųjį kambarį“ ir išdrįso apie tai prabilti viešai. Netrukus sulaukė daugybės laiškų iš kitų moterų, kurios išgyveno panašius sunkumus.

„Tai gydo tikros istorijos, tikros patirtys, gali išgelbėti ne vieną gyvybę.“

Ši patirtis dar labiau paskatino ją kurti iniciatyvas, kuriose moterys gali dalintis savo istorijomis, atrasti stiprybę ir pajausti, kad jos nėra vienos.

Knyga „Nebijok būti normaliai“ – dešimtmečio darbas

Laidoje nemažai dėmesio skiriama ir debiutinei Indrės knygai „Nebijok būti normaliai“. Ji gimė iš ilgametės patirties, daugybės susitikimų su moterimis ir nuolatinių klausimų, kuriuos išgirsdavo po renginių. Knyga apima devynerių metų rašymo procesą, joje sugulė ne tik autorės gyvenimo istorija, bet ir psichologės Aistės Jasaitytės Čeburiak įžvalgos bei praktiniai įrankiai moterims.

„Knygoje yra tik tai mano istorija ir mano visos patirtys… Tai, kad ne būtų tik tai, kad aš pasidalinu savo istorija, bet yra kartu ir pagalba.“

Vos per savaitę pasirodžiusi knyga pateko tarp populiariausių Lietuvoje, o skaitytojų palaikymas Indrei tapo didžiausiu įrodymu, kad ši tema yra gyvybiškai reikalinga.

Moterų vaidmenys ir visuomenės stereotipai

Indrė atvirai kalba apie šiuolaikinės moters vaidmenis. Ji pastebi, kad moterys dažnai tampa „superherojėmis“, prisiima daugybę atsakomybių, tačiau pamiršta sustoti ir pasirūpinti savimi.

„Nepaisant to, kokios mes tikrai tvirtos, stiprios, galingos, unikalios – neperdėkti. Nes tos prigesusios moters akys man liūdniausias vaizdas.“

Laidoje aptariami ir visuomenės stereotipai, „cancel“ kultūros reiškinys bei kritikos priėmimo tema. Indrė pabrėžia, kad negatyvūs komentarai dažniausiai kyla iš kitų žmonių nepasitenkinimo, o ne iš realios tiesos. Todėl svarbiausia yra vidinė stiprybė ir savęs pažinimas.

Įkvėpimo žinutė moterims

Pokalbio pabaigoje Indrė kreipiasi į moteris, linkėdama sustoti ir išgirsti save. Ji ragina nesivadovauti kitų nuomonėmis, o sąžiningai paklausti savęs, ko jos iš tiesų nori.

„Leisti sau pabūti pačiai su savimi, sąžiningai paklausti – kaip tu jautiesi, ko tu nori. Ir jeigu kažkas tau nepatinka – sveikinu, tu esi geroje pozicijoje. Belieka veikti.“

Ši žinutė tampa ne tik pokalbio išvada, bet ir kvietimu kiekvienai moteriai pasileisti plaukus, atrasti tikrąją save ir išdrįsti gyventi taip, kaip ji trokšta.