Laidos „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė šįkart kalbina režisierių, teatro trupės „Teatronas“ įkūrėją ir tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ meno vadovą Gildą Aleksą. Pokalbis atveria šiuolaikinio cirko pasaulį – jo idėjas, emocijas ir tikslus, kurie gerokai praplečia tai, ką anksčiau vadinome cirku. Ši meno forma šiandien kalba apie žmogų, jo emocijas, jautrumą ir trapumą, o ne apie linksminimąsi ar įspūdingus triukus.
Kas yra šiuolaikinis cirkas?
Pasak Gildo Aleksos, šiuolaikinis cirkas remiasi tradicija, bet ją keičia iš esmės. „Tai meno šaka, pastatyta ant tradicijos pamatų – čia vis dar yra akrobatika, oro akrobatika, žongliravimas, klaunada, bet visa tai turi dramaturgiją ir estetinį pasakojimą.“ Cirkas nebesuskaidytas į atskirus numerius – jis tampa spektakliu, kuriame svarbiausia yra emocinė kelionė. „Kai ateini į šiuolaikinį cirką, tu matai spektaklį. Nebūtinai bus kulminacija, nebūtinai reikės ploti – bet tikrai patirsi.“
Toks cirkas atitolsta nuo klasikinio suvokimo – jis nebėra tik pramoga. Jis tampa būdu tyrinėti žmogaus būsenas, kurti pasakojimą be žodžių, bet su stipria menine įtampa.
Cirkas, kuris priverčia susimąstyti
Gildas Aleksa pasakoja, kad šiuolaikinis cirkas gali kelti ne tik juoką, bet ir ašaras. „Buvo klaunados spektaklis apie mirusią močiutę – žiūrovai juokėsi visą pasirodymą, o gale verkė. Tai judesio poezija, kalbanti apie gyvenimą ir mirtį.“
Šiuolaikinio cirko festivaliai vis dažniau nagrinėja socialines ir egzistencines temas – stresą, mirties baimę, vyriškumo trapumą, žmogaus vidinius prieštaravimus. Tai menas, kuris kalba apie tai, kas neišreiškiama žodžiais. Cirkas čia tampa tarsi emocine laboratorija, kurioje kūnas, judesys ir muzika susijungia į vieną pasakojimą apie žmogaus būsenas.
Apie publiką ir jos pokyčius
Gildas sako, kad publika keičiasi kartu su cirku. „Kai žmonės pamato gerą cirko spektaklį, jie pamiršta stereotipus. Jie išeina kitokie – nustebę, sujaudinti, praturtėję.“
Festivalis „Cirkuliacija“ jau devintus metus keliauja po visą Lietuvą – nuo didžiųjų miestų iki mažesnių bendruomenių. Šis procesas ne tik pristato meną, bet ir augina žiūrovą, formuoja kultūrinį sąmoningumą. Kiekvienas susitikimas tampa patirtimi, kuri išlieka – tiek menininkui, tiek žiūrovui.
Gildas pabrėžia, kad net ir konservatyvūs žiūrovai po pasirodymų dažnai pripažįsta, jog jų požiūris pasikeitė. Tai įrodo, kad šiuolaikinis cirkas gali būti universali kalba, suprantama visiems.
Cirkas kaip kultūros sklaida
Pasak Gildo Aleksos, cirkas yra ne tik menas, bet ir kultūros nešėjas. „Ne kiekvienas menininkas yra kultūringas, ir ne kiekviena kultūra yra apie meną. Mums svarbu, kad menas skatintų žmones bendrauti, kalbėti, būti kartu.“
Festivalis „Cirkuliacija“ dirba su vietos kultūros operatoriais, inicijuoja kūrybines rezidencijas, padeda miestams atrasti naujus būdus, kaip pristatyti meną bendruomenėms. Gildas tiki, kad kiekvienas toks susitikimas palieka pėdsaką. „Kai matau žiūrovus su spindinčiomis akimis po spektaklio – suprantu, kad festivalis vyksta ne scenoje, o tarp žmonių.“
Cirkas čia tampa jungtimi tarp kūrėjų ir visuomenės – tarsi tiltas, padedantis atrasti bendrą kalbą.
Šiuolaikinio cirko ateitis Lietuvoje
Gildas Aleksa tiki, kad Lietuva turi viską, ko reikia, kad taptų šiuolaikinio cirko centru. „Turime puikių menininkų, bet trūksta erdvių – vietų su aukštom lubom, kur galima kurti. Jei atsirastų tokios vietos, čia gimtų nauji tarptautiniai spektakliai.“
Festivalis „Cirkuliacija“ šiemet prasideda Vilniuje, „Dūmų fabrike“, kur pasirodys lietuvių, belgų, latvių ir kanadiečių trupės. Programoje – jautrūs, drąsūs ir vizualiai stiprūs kūriniai, kalbantys apie šių laikų žmogų.
Tai kvietimas patirti cirką kitaip – ne kaip šou, o kaip kelionę į save. „Jei niekada nesate matę šiuolaikinio cirko – ateikite nustebti. Pažadu – nustebsite.“
