Laidoje „Vilniaus ritmu“ Jūratė Pilibaitienė kalbina režisierę, scenaristę, televizijos projektų ir dokumentinių filmų kūrėją Giedrę Genevičiūtę. Tai pokalbis apie kūrybinį kelią, dokumentikos užkulisius ir istorijas, kurios ne tik pasakoja faktus, bet ir paliečia žmonių jausmus.

Nuo psichologijos studijų iki režisūros

Giedrės kelias į televiziją ir kiną nebuvo iš anksto suplanuotas. Studijuodama psichologiją ji įsitraukė į teatrinę veiklą, kuri vėliau tapo lemtingu posūkiu profesiniame gyvenime. Nors iš pradžių dirbo renginių režisiere, būtent televizijoje atrado sritį, kurioje galėjo derinti domėjimąsi žmogumi, istorijomis ir kūryba.

„Kai atėjau į televiziją, supratau, kad čia greičiausiai yra mano vieta, nes man patinka toks apčiuopiamesnis rezultatas. Ta istorija, kurią tu sukuri, turi išliekamąją vertę.“

Kaip iš dešimties valandų medžiagos gimsta viena istorija

Pokalbio metu Giedrė atskleidžia, kad didžiausia darbo dalis vyksta ne filmavimo aikštelėje, o montavimo kambaryje. Dažnai kelių valandų ar net keliolikos valandų interviu medžiaga turi būti sutalpinta į vieną laidą ar filmą.

Pasak kūrėjos, svarbiausia ne tik perteikti faktus, bet ir surasti emocinį pasakojimo centrą – tai, kas leidžia žiūrovui susitapatinti, išgyventi ir pajausti žmogaus istoriją.

„Man atrodo, kad kinas prasideda tada, kai jis jaudina žiūrovą. Kai gali susitapatinti, permąstyti, galbūt net apsiverkti.“

Martyno Šorio istorija, sukrėtusi ir kūrėją, ir žiūrovus

Vienas jautriausių pokalbio momentų skirtas filmui apie Martyną Šorį – ALS liga sirgusį vyrą, kuris su pasauliu bendravo tik akių judesiais. Giedrė pasakoja, kaip ši istorija ją surado per socialiniuose tinkluose pamatytą įrašą ir kodėl jautė pareigą ją užfiksuoti.

Filmas buvo rodomas Lietuvoje, tarptautiniuose festivaliuose bei įvairiose bendruomenėse. Pasak režisierės, žmonių reakcijos dažnai būdavo stipresnės už bet kokius apdovanojimus.

„Po filmo žmonės tiesiog tylėdavo. O paskui prieidavo ir apsikabindavo.“

Šis filmas paskatino ne tik emocines diskusijas, bet ir realią pagalbą žmonėms, susiduriantiems su panašiais gyvenimo iššūkiais.

Istorinės asmenybės ir nauji žvilgsnio kampai

Laidoje aptariami ir kiti reikšmingi Giedrės darbai – dokumentiniai filmai apie prezidentą Valdą Adamkų, diplomatą Čiūnę Sugiharą, Vytautą Kernagį bei Lietuvos mokslininkus.

Kūrėja pasakoja, kad net apie gerai pažįstamas asmenybes galima atrasti naujų, mažiau girdėtų istorijų. Jai svarbiausia parodyti žmogų, jo vertybes, jautrumą ir vidinį pasaulį.

„Man paskutiniu metu yra taip svarbu, koks yra tas žmogus ir kaip jis pasako.“

Kalbėdama apie filmą apie prezidentą Valdą Adamkų, režisierė pabrėžia, kad ją labiausiai sužavėjo ne politiniai sprendimai ar istoriniai faktai, o prezidento žmogiškumas, meilė Lietuvai ir pagarba savo žmonai Almiai Adamkienei.

Istorijos, kurios padeda geriau suprasti Lietuvą

Svarbi pokalbio dalis skirta Čiūnei Sugiharai ir jo vaidmeniui gelbstint žydus Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau Giedrė pasakoja, kad kurdama filmą siekė praplėsti visuomenei žinomą pasakojimą ir parodyti platesnį istorinį kontekstą, kitų svarbių asmenų vaidmenį bei to meto Kauno reikšmę pasaulio istorijai.

Pasak jos, dokumentika leidžia ne tik prisiminti faktus, bet ir geriau suprasti laikmetį, žmones bei jų priimtų sprendimų svarbą.

Nauji projektai: katastrofos, Sausio 13-oji ir dirbtinis intelektas

Pokalbio pabaigoje Giedrė atskleidžia, kokie projektai jos laukia artimiausiu metu. Vienas jų – didelis dokumentinis ciklas apie Lietuvos katastrofas sovietmečiu ir nepriklausomybės pradžioje. Kitas – pasakojimas apie pirmuosius Lietuvos krašto apsaugos sistemos kūrimo metus po Sausio 13-osios įvykių.

Kūrėja taip pat pasakoja, kaip dokumentikoje vis dažniau pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos ir dirbtinis intelektas, padedantys atgaivinti archyvines nuotraukas bei istorinius vaizdus.

„Einame koja kojon su technologijomis ir bandome šiuolaikinėmis priemonėmis papasakoti senas istorijas.“

Kodėl verta klausyti šio pokalbio?

Tai atviras ir įkvepiantis pokalbis apie žmones, kurie keičia kitų gyvenimus, apie istorijas, kurios neleidžia likti abejingiems, ir apie kūrėją, kuri tiki, kad dokumentika gali ne tik informuoti, bet ir sujaudinti.

Laidoje išgirsite, kaip gimsta dokumentiniai filmai, kokių emocijų jie pareikalauja iš kūrėjo ir kodėl kartais viena tikra istorija gali pasakyti daugiau nei šimtai išgalvotų siužetų.