„Vilniaus ritmu“ epizode vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Emiliją Banionytę, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vadovę. Pokalbis atskleidžia, kaip ši istorinė įstaiga išliko gyvybinga ir aktuali jau 75 metus, kokius iššūkius kelia technologijų amžius, ir kaip bibliotekos erdvės šiandien tampa vieta kūrybai, bendravimui bei atradimams.

Tai ne tik pasakojimas apie knygas, bet ir apie žmones, idėjas, drąsą keistis bei gebėjimą išlaikyti vertybes sparčiai kintančiame pasaulyje.

Biblioteka, kuri auga kartu su miestu

Vilniaus senamiestyje, Trakų gatvėje, įsikūrusi Adomo Mickevičiaus biblioteka šiemet mini 75 metų jubiliejų. Tai – ne tik ilgametė kultūros institucija, bet ir vieta, kurioje gyvena miesto dvasia. Pastaraisiais metais biblioteka išgyvena naują etapą: čia kuriamos erdvės kūrybai, bendruomenei ir tvarumui.

„Biblioteka nėra tik apie paskolintas knygas. Žmonės nori ateiti, pabūti kartu, pasikalbėti, dalyvauti veiklose. Tai vieta, kurioje gimsta bendrystė,“ – sako bibliotekos vadovė Emilija Banionytė.

Šiandien biblioteka tapo kultūros centru, kur susitinka kartos, idėjos ir skirtingi kūrybos būdai. Tai – atvira erdvė tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams.

Kūrybos laboratorija ir tvarumo kelias

Adomo Mickevičiaus bibliotekoje veikia Kūrybos laboratorija – moderni erdvė, kur galima išbandyti virtualios realybės įrangą, 3D spausdintuvus, robotukus, ploterius, skaitmeninti filmus ar skaidres. Tai vieta, kur technologijos jungiasi su kūrybiškumu, o edukacijos tampa šeimų ir bendruomenių traukos centru.

„Turime labai kūrybingų darbuotojų – nuo literatūrinių dirbtuvių iki oliziukų gamybos. Kartais ateina visa šeima: močiutė, mama, tėtis ir anūkai – visi kuria kartu,“ – pasakoja Emilija.

Biblioteka – pirmoji Lietuvoje, patvirtinusi tvarumo deklaraciją. Čia rengiamos tvarumo edukacijos, skatinamas atsakingas vartojimas ir kūrybiškas perdirbimas. Tai – simbolinis, bet svarbus žingsnis, parodantis, kad tradicinė kultūros įstaiga gali būti šiuolaikiška ir žaliuojanti.

Erdvės, kuriose gyvena istorija

Adomo Mickevičiaus biblioteka įsikūrusi buvusiuose Tiškevičių rūmuose, o jos rūsiai mena net XV amžių. Kai kurios pastato dalys išliko autentiškos – įskaitant 18 a. laiptus, kuriuos šiandien galima pamatyti tik specialių ekskursijų metu.

„Mūsų rūsiai nėra atviri kasdien, tačiau jų sienos mena šimtmečius. Ekskursijose žmonės atranda ne tik biblioteką, bet ir Vilniaus istoriją,“ – sako Banionytė.

Be ekskursijų, čia rengiamos parodos, koncertai, kūrybiniai vakarai ir susitikimai su autoriais. Tai biblioteka, kuri gyvena kultūros ritmu ir nuolat ieško naujų būdų, kaip nustebinti lankytojus.

Bendruomenė, menas ir idėjos

Biblioteka bendradarbiauja su menininkais, rašytojais, leidyklomis, rengia konferencijas ir parodas. Vienas sėkmingiausių projektų – „Skaitant Tiškevičių rūmus“, subūręs įvairias kultūros įstaigas.

„Kai pasibaigus renginiui žmonės klausia, ar organizuosime dar kartą – tai reiškia, kad pavyko,“ – sako Emilija šypsodamasi.

Čia viskas gimsta iš žmonių idėjų: darbuotojai patys siūlo temas, projektus, renginius. Toks kūrybiškumo klimatas leidžia bibliotekai būti gyvai, įtraukiamai ir visada atsinaujinančiai.

Technologijos ir žmogus – partnerystė, o ne konkurencija

Kalbėdama apie technologijų įtaką, Emilija Banionytė pabrėžia, kad dirbtinis intelektas bibliotekose turi didelį potencialą, tačiau žmogiško bendravimo nepakeis.

„Mano svajonė – kad dirbtinis intelektas aprašinėtų knygas. Tuomet žmonės galėtų daugiau laiko skirti kūrybai ir darbui su bendruomene,“ – svarsto ji.

Pasak vadovės, biblioteka visada išliks, nes žmonės nori būti kartu. „Net jei mažėja skaitančiųjų, tie, kurie ateina, skaito daugiau, yra reiklesni ir smalsesni. Jie ateina ne tik dėl knygų – dėl patirties.“

Kvietimas atrasti biblioteką iš naujo

Laidos pabaigoje Emilija Banionytė nuoširdžiai kviečia vilniečius sugrįžti į biblioteką – ne tik pasiimti knygą, bet ir patirti daugiau.

„Nevenkite užeiti – biblioteka nebėra tyli vieta. Čia vyksta koncertai, edukacijos, susitikimai, mokymai. Galite ateiti tiesiog pabūti gražiose erdvėse, pasikalbėti, pasisemti įkvėpimo,“ – kviečia ji.

Biblioteka, kurią daugelis pažįsta nuo vaikystės, šiandien tapo atvira visiems – vieta, kurioje istorija, kultūra ir technologijos susilieja į vieną gyvą miesto pasakojimą.