Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Eglę Jokužytę – leidyklos „Verslas ir menas“ įkūrėją, edukacinių programų autorę ir socialinio verslo kūrėją, kuri savo veikla keičia požiūrį į skaitymą ir įtrauktį. Pokalbyje – apie knygas, kurias galima ne tik skaityti, bet ir paliesti, užuosti ar išgirsti; apie tai, kaip gimsta leidiniai Brailio raštu, ir kodėl šiandien, technologijų amžiuje, vis dar svarbu išsaugoti lytėjimo patirtį bei žmogaus pojūčių ryšį su kultūra. Eglė dalijasi savo asmenine kelione nuo idėjos, kilusios iš jautraus susitikimo su nereginčiais vaikais, iki socialinio verslo, kuris sujungia meną, švietimą ir empatiją.

Nuo vienos idėjos – iki socialinio verslo

Eglė Jokužytė pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo pažinties su vaikais, kurie negali skaityti įprastų knygų.
„Vaikų vis klausdavo: ‘Parodykite savo knygas’, o jie atsakydavo, kad jų neturi. Tai mane labai palietė. Pagalvojau – kodėl jie neturi knygų, kai mes visi jų turime pilnas lentynas?“ – prisimena Eglė.

Taip gimė idėja leisti knygas, kurias gali skaityti visi – tiek regintys, tiek neregiantys. Knygos leidžiamos Brailio raštu, su iškiliais paveikslėliais, kvapais ir garsais. Jos leidžia patirti pasaulį pirštais, klausa, uosle ir vaizduote.

Knygos, kurias galima liesti, užuosti ir išgirsti

Leidyklos „Verslas ir menas“ knygos – unikalios. Jose susijungia menas, technologijos ir socialinė misija.
„Knygas galima skaityti įvairiais pojūčiais – paliesti, įsijausti, užuosti, išgirsti. Per jas mes galime pamatyti pasaulį kitaip“, – sako Eglė.

Kūrėja pasakoja, kad prie kiekvienos knygos dirba kartu su regos negalią turinčiais žmonėmis, kurie tampa tikrais „ekspertais“. Jie padeda nuspręsti, kaip geriau perteikti iliustracijas, kokios faktūros ar tekstūros padeda „pamatyti“ paveikslėlį pirštais.

Kodėl Brailio raštas vis dar svarbus

Technologijų amžiuje daugelis mano, kad garsiniai įrašai ar skaitmeninės knygos gali pakeisti Brailio raštą. Tačiau Eglė Jokužytė sako kitaip:
„Brailio raštas yra neregių kultūros dalis. Jei jis išnyktų – žmonės neturėtų savo rašto, savo kalbos. Tai tarsi augintume beraščių kartą.“

Todėl leidykla siekia, kad Brailio raštas būtų išsaugotas, puoselėjamas ir prieinamas kuo platesnei auditorijai – ypač vaikams.

Žaidimai, kvapai ir edukacijos

Be knygų, Eglė kuria ir pojūčių žaidimus, kurie skatina įsijausti į neregio pasaulį, lavina dėmesį ir empatiją.
„Kai vaikai užsiriša akis ir sako: ‘Aš mačiau pirštais’, – tai yra pats didžiausias įvertinimas“, – pasakoja Eglė.

Kartu su bendruomene ji kūrė ir knygų kvapus, kurie leidžia skaityti istorijas ne tik akimis, bet ir uosle. Kiekvienas kvapas – atskira pasaka, o tokie leidiniai tampa edukaciniu įrankiu tiek mokyklose, tiek šeimose.

Socialinė misija ir projektas „Padovanok knygą neregiui“

Leidyklos veikla – ne tik kūryba, bet ir bendruomenės telkimas. Projektas „Padovanok knygą neregiui“ kviečia žmones ir įmones prisidėti prie knygų leidybos bei jų dovanojimo vaikams su regos negalia.
„Kiekviena dovanota knyga – tai ne tik literatūros kūrinys, bet ir galimybė vaikui pasijusti lygiaverčiu“, – pabrėžia Eglė.

„Taško istorija“ – kai menas susitinka su socialiniu poveikiu

Dar viena Eglės iniciatyva – „Taško istorija“ – platforma ir galerija, kurioje vyksta parodos tamsoje, edukacijos ir susitikimai su bendruomene.
„Tai vieta, kur gali pamatyti meno kūrinius taip, kaip juos mato neregiai. Įeini į tamsą, klausaisi, liečiasi, o paskui įjungiama šviesa – ir pamatai kitaip“, – sako Eglė Jokužytė.

Žvilgsnis į ateitį

Eglės svajonė – kad po dešimties metų Lietuvoje nė vienas vaikas su regos negalia nesijaustų atskirtas.
„Norėčiau, kad šie vaikai turėtų tiek pat galimybių kaip ir visi kiti – knygų, žaidimų, šypsenų ir juoko. Kad jie jaustųsi lygūs ir matytų pasaulį širdimi“, – sako ji.