Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Beatričę Umbrasaitę, Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektės patarėją. Šio pokalbio tema – pirmoji piliečių asamblėja Vilniuje, atvėrusi naują miestiečių įtraukimo į sprendimų priėmimą etapą. Tai eksperimentas, kurio tikslas – išgirsti žmonių balsą, sukurti sąlygas dialogui ir suteikti galimybę patiems gyventojams formuoti miesto ateitį.

„Piliečių asamblėja tai yra būdas įtraukti miestiečius į sprendimų priėmimą ir taip prisidėti prie svarbių sprendimų miestui. Vilniuje tai darome pirmą kartą, todėl tai yra tikras eksperimentas miestui,“ – pasakoja Beatričė Umbrasaitė.

Atranka: demokratinė loterija ir tikrojo Vilniaus atspindys

Vienas iš pagrindinių piliečių asamblėjos bruožų yra dalyvių atranka atsitiktine tvarka, vadinamoji „demokratinė loterija“. Įvairioms Vilniaus seniūnijoms buvo išsiųsta net 13 tūkstančių kvietimų. Pagal juos užsiregistravo 731 miestietis, iš kurių atrinkta 50 žmonių – reprezentatyvi sostinės gyventojų grupė.

Ši atranka užtikrina, kad asamblėjos dalyviai būtų įvairaus amžiaus, lyties, tautybės, išsilavinimo, o net ir kelionių įpročiai (automobiliu, viešuoju transportu, dviračiu ar pėsčiomis) atitiktų realią miesto statistiką.

„Mūsų tikslas buvo atrinkti reprezentatyvią grupę pagal lytį, amžių, tautybę, išsilavinimą ir netgi pasirenkamą transporto priemonę kasdienėms kelionėms mieste. Norėjome, kad grupė atspindėtų tikrą Vilnių,“ – pabrėžia Umbrasaitė.

Asamblėjos tema – judumas sostinėje

Pirmoji Vilniaus piliečių asamblėja sprendžia itin aktualų klausimą – kaip sostinėje skatinti gyventojus judėti tvariau. Šiuo metu net 50 proc. vilniečių kasdien keliauja automobiliu, 31 proc. naudojasi viešuoju transportu, 15 proc. eina pėsčiomis, o vos 5 proc. važiuoja dviračiais.

Asamblėjos nariai klausosi ekspertų pranešimų, išgirsta bendruomenių patirtis ir diskutuoja grupėse, siekdami suformuluoti konkrečias rekomendacijas. Šių rekomendacijų pristatymas numatytas gruodžio 11 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje.

Skaidrumas ir tęstinumas

Asamblėjos darbo rezultatai netaps vien tik dokumentu stalčiuje. Rekomendacijos bus viešos, o savivaldybė įsipareigoja reguliariai teikti ataskaitas, kaip jos įgyvendinamos.

„Labai tikiuosi, kad kiekvienas vilnietis pajus asamblėjos naudą. Rekomendacijos bus viešos, jas lydės ataskaitos, o savivaldybė turės argumentuotai paaiškinti, jeigu kažkuri iš jų nebūtų įgyvendinama,“ – sako Beatričė Umbrasaitė.

Toks skaidrumas ne tik stiprina pasitikėjimą, bet ir parodo, kad į miestiečių darbą žiūrima rimtai.

Asamblėja – visuomenę gydantis procesas

Piliečių asamblėjos jau yra tapusios nuolatine praktika Kopenhagoje, Paryžiuje, Briuselyje bei kituose Europos miestuose. Dažnai jos rengiamos tais atvejais, kai politikams sunku susitarti arba kai visuomenėje kyla didelis susipriešinimas.

„Asamblėja yra visuomenę gydantis procesas. Ji padeda pažadinti empatiją kitam, suprasti skirtingus požiūrius ir rasti bendrus sprendimus,“ – teigia pašnekovė.

Vilniaus vizija ateičiai

Ar ši iniciatyva taps nuolatine sostinės valdymo dalimi? Pasak Beatričės Umbrasaitės, tokia yra siekiamybė:
„Didžiausia svajonė – kad ši piliečių asamblėja būtų pirma, bet ne paskutinė. Norėtųsi, jog jos taptų nuolatine praktika, o vilniečiai vis dažniau jaustų, kad jie patys yra sprendimų priėmėjai.“

Šis eksperimentas gali tapti Vilniaus demokratijos kultūros dalimi, suteikdamas miestiečiams realią galią prisidėti prie sprendimų, kurie formuoja jų kasdienybę.