Žurnalisto profesija per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė labiau nei per kelis ankstesnius dešimtmečius kartu sudėjus. Internetas, socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas iš esmės pakeitė ne tik informacijos sklaidą, bet ir visuomenės supratimą apie tai, kas apskritai yra žurnalistika. Laidoje „Vilniaus ritmu“ Jūratė Pilibaitienė kalbina Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Audrį Antanaitį apie svarbiausius šiandienos žiniasklaidos iššūkius, pasitikėjimo krizę, informacijos kokybę ir žurnalistikos ateitį.

Kas šiandien yra žurnalistas?

Pokalbio metu daug dėmesio skiriama klausimui, kuris prieš keliolika metų atrodė savaime suprantamas, tačiau šiandien tampa vis sudėtingesnis. Socialinių tinklų eroje informaciją gali skelbti kiekvienas, todėl nyksta aiškios ribos tarp profesionalios žurnalistikos, nuomonės formuotojų ir įvairaus pobūdžio turinio kūrėjų.

„Žurnalistas pirmiausia yra tas žmogus, kuris renka informaciją, ją patikrina, išklauso antrąją pusę ir už ją atsako.“

Audrys Antanaitis pabrėžia, kad atsakomybė už skelbiamą informaciją ir redakciniai standartai išlieka pagrindiniais profesionalios žurnalistikos požymiais.

Pasitikėjimas žiniasklaida ir informacijos vartojimo įpročiai

Kodėl vis dažniau girdime teiginius, kad žiniasklaida meluoja? Pašnekovas ragina vengti kraštutinumų ir kritiškai vertinti tiek tradicinę žiniasklaidą, tiek informaciją socialiniuose tinkluose. Pasak jo, visuomenė turi mokytis atsirinkti informaciją ir ugdyti medijų raštingumą.

„Tu turi pasitikėti pirmiausia savimi, savo gebėjimu suprasti pasaulį. Turi mokytis atsirinkti iš to, kas žiniasklaidoje yra.“

Laidoje aptariama, kaip pasikeitė informacijos vartojimo kultūra ir kodėl šiandien kiekvienam tenka didesnė atsakomybė už savo informacinę aplinką nei bet kada anksčiau.

Dirbtinis intelektas ir naujos grėsmės informacijos erdvėje

Viena aktualiausių pokalbio temų – dirbtinio intelekto poveikis žiniasklaidai. Technologijos leidžia kurti vis įtikinamesnes vaizdo, garso ir teksto klastotes, todėl visuomenei tampa vis sunkiau atskirti tikrą informaciją nuo dirbtinai sukurtos.

„Turime mokytis atskirti dirbtinio intelekto produktus ir piktavalių naudojamo dirbtinio intelekto produktus.“

Pašnekovas svarsto, kad ateityje gali būti reikalingi aiškesni dirbtinio intelekto turinio žymėjimo principai ir naujas teisinis reguliavimas.

Lietuvių kalba žiniasklaidoje

Ne mažiau dėmesio skiriama ir lietuvių kalbos situacijai šiuolaikinėje žiniasklaidoje. Pasak Audrio Antanaičio, didėjantis darbo tempas, mažėjantis redagavimo procesų skaičius ir prastėjantis bendras raštingumas turi įtakos kalbos kokybei.

„Mūsų žiniasklaidos kalbos kokybė yra suprastėjusi.“

Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad lietuvių kalba išlieka gyva, vartojama visose gyvenimo srityse ir turi visas galimybes sėkmingai prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio pokyčių.

Kokia žurnalistikos ateitis?

Pokalbio pabaigoje kalbama apie ateinančius metus ir iššūkius, kurie laukia tiek žurnalistų bendruomenės, tiek valstybės institucijų. Pasak Audrio Antanaičio, būtina aiškiau apibrėžti žurnalisto statusą, stiprinti visuomenės medijų raštingumą ir ieškoti būdų, kaip išlaikyti kokybišką Lietuvos žurnalistiką skaitmeninių platformų dominavimo laikais.

„Žurnalistika yra nacionalinio saugumo reikalas.“

Tai pokalbis apie atsakomybę, informacijos kokybę, technologijų įtaką ir visuomenės gebėjimą orientuotis sparčiai besikeičiančiame informacijos pasaulyje. Laida kviečia pažvelgti į žiniasklaidą ne tik kaip į naujienų šaltinį, bet ir kaip į vieną svarbiausių demokratinės visuomenės ramsčių.