„Vilniaus ritmu“ vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina interjero dizainerį Artūrą Čižiūną – vieną pirmųjų kūrėjų Lietuvoje, pradėjusių formuoti šiuolaikinio interjero dizaino kultūrą dar tada, kai ši profesija buvo vos pradedama suprasti. Tai ne tik pokalbis apie estetiką, spalvas ar baldų pasirinkimus – tai atvira diskusija apie žmogų, jo emocijas ir santykį su erdve, kurioje jis gyvena.

Nuo logistikos iki kūrybos: netikėtas gyvenimo posūkis

Artūras šiandien žinomas kaip vienas patyrusių interjero kūrėjų, tačiau jo kelias prasidėjo visai kitoje srityje. „Aš jau 19 metų esu šioje srityje, bet anksčiau dirbau transporto logistikoje – kūriau transporto sistemas Lietuvoje ir Baltijos šalyse“, – prisimena jis.

Po daugiau nei dešimtmečio intensyvaus darbo ekonomikos sektoriuje jis pajuto, kad atėjo metas pokyčiui. „Kai viskas buvo sustatyta, sureguliuota, nusprendžiau imtis kažko naujo. Ir likimas taip suvedė su interjerais,“ – sako dizaineris.
Viskas prasidėjo nuo asmeninės patirties – savo būsto įrengimo. Noras kurti jaukų, išskirtinį ir asmenišką interjerą tapo atspirties tašku naujai karjerai.

„Tuo metu Lietuvoje interjero dizainas buvo visiškai naujas reiškinys. Žmonės nesuprato, ką reiškia ši profesija, o žodis dizaineris dažnam skambėjo pernelyg prabangiai. Buvau vienas iš tų, kurie ėmėsi šios srities, kai viskas tik prasidėjo,“ – pasakoja Artūras.

Dizaineris – kūrėjas, psichologas ir tarpininkas

Klausantis Artūro, tampa aišku, kad interjeras – kur kas daugiau nei estetika ar technika. Tai procesas, kuriame dizaineris tampa tarsi tarpininku tarp žmogaus ir jo gyvenimo būdo.
„Sunkiausia šioje srityje – bendravimas su žmogumi. Jeigu jis tavimi nepasitiki, nieko nebus. Turi išanalizuoti, kaip jis gyvena, ką mėgsta, net kaip leidžia laiką. Tik tada gali sukurti jam tinkančią erdvę,“ – dalijasi Čižiūnas.

Kartais, sako jis, tenka spręsti ir ne tik estetinius klausimus: „Yra buvę, kad teko stabdyti darbus ir pasakyti – gal jūs pasilikite namuose ir pasikalbėkite, o aš kol kas pasitrauksiu, kad nesugriautume santykių.“

Dizainas, jo manymu, dažnai atveria žmonių vidinį pasaulį: pasirinkimai, spalvos, net mažos detalės išduoda jų emocinę būseną, požiūrį į gyvenimą ir santykį su savimi. „Tu matai, kada žmogus pasitiki, kada bijo, kada slepiasi už neutralių spalvų. O kai pagaliau išdrįsta, atsiveria – gimsta tikri namai,“ – sako jis.

Kūrybos iššūkiai: nuo NATO konferencijos iki šeimos dramų

Per beveik du dešimtmečius Artūras sukūrė daugybę interjerų – nuo privačių būstų iki visuomeninių erdvių. Tačiau didžiausiu savo iššūkiu jis laiko NATO viršūnių susitikimo interjero projektą 2023 metais.

„Per nepilnus du mėnesius reikėjo iš angaro sukurti prabangią konferencijų erdvę. Pradžioje keikiausi, galvojau, kam man to reikia. Bet kai pamačiau rezultatą, supratau – padariau tai, kas atrodė neįmanoma,“ – pasakoja jis.
Tokie projektai, anot dizainerio, atima daug jėgų, bet dovanoja neįkainojamą patirtį ir pasitikėjimą savo jėgomis.

Tačiau ne viskas interjero pasaulyje yra blizgučiai ir harmonija. „Būna, kad dalyvauji šeimos konfliktuose, matai, kaip žmonės ginčijasi dėl spalvos ar baldų išdėstymo. Tada supranti, kad dizainas – ne tik menas, bet ir psichologinis procesas,“ – sako jis.

Spalvų drąsa ir kūrybinis sąžiningumas

Kalbėdamas apie spalvas, Artūras atviras – Lietuvoje vis dar vyrauja atsargumas.
„Lietuviai bijo spalvų. Mūsų interjerai dažnai būna pilki, rusvi, be gyvybės. Bet spalvos keičia nuotaiką, jos suteikia energijos. Nevenkime jų,“ – ragina jis.

Pasak dizainerio, šiuo metu pasaulyje vyrauja žalsvai melsvos, gamtos įkvėptos tonacijos, kurios kuria ramybę ir harmoniją. Tačiau svarbiausia, kad spalvos atitiktų žmogaus vidinį pasaulį: „Interjeras turi kalbėti apie žmogų, o ne apie madą. Tai turi būti jūsų istorija, ne tendencija.“

Išmanūs namai – ar tikrai protingesni?

Šiandien vis daugiau žmonių nori automatizuotų, technologijų kupinų namų. Artūras į tai žiūri su saiku.
„Taip, išmanūs sprendimai gali palengvinti buitį, bet kai jų per daug, jie pradeda tave valdyti. Vietoj to, kad gyventum, tampi sistemų administratoriumi,“ – šypsosi jis.

Pasak dizainerio, svarbiausia – balansas: naudoti technologijas tada, kai jos iš tiesų tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai. „Namai turi būti gyvi. Jie turi kvėpuoti kartu su jumis, o ne tapti laboratorija.“

Namai, kurie gydo

Galiausiai, Artūras pabrėžia paprastą, bet esminę mintį: namai – tai ne projektas, o gyvas organizmas.
„Savo namus kurti yra sunkiausia, nes viską matai, viską žinai. Bet svarbiausia – nepersistengti. Neprisifantazuokime to, ko negalime turėti. Namai turi būti patogūs, tikri ir atspindėti jūsų gyvenimą, o ne svetimas svajones,“ – sako jis.

Kartais, priduria dizaineris, tenka net sulaikyti klientą nuo klaidingų sprendimų: „Esu pravirkdęs užsakovę, kai pasakiau, kad jai tikrai nereikia kristalinių šviestuvų. Bet vėliau ji padėkojo – už tai, kad sutaupė pinigų ir gavo tikrą jaukumą.“

Pokalbis su Artūru Čižiūnu – tai daugiau nei istorija apie dizainą. Tai pasakojimas apie žmogaus drąsą keistis, apie kūrybą, kuri peržengia profesijos ribas, ir apie santykį su erdve, kurioje mes gyvename.

Jo požiūris primena: interjeras – tai ne dekoras, o gyvenimo filosofija. Namai, kuriuose gera būti, yra tie, kurie atitinka mūsų tikrąjį „aš“.
Kaip sako pats Artūras: „Namai neturi būti vitrina. Jie turi būti jūsų pratęsimas – vieta, kurioje ramiai kvėpuoji.“