Šiame „Vilniaus ritmu“ epizode Jūratė Pilibaitienė kalbina Biržų duonos vadovą Andrių Kurganovą – žmogų, kuriam duonos kvapas reiškia kur kas daugiau nei produktą lentynoje. Tai istorija apie 25 metus skaičiuojantį šeimos verslą, kuriam pradžią davė drąsus sprendimas 1990-ųjų pabaigoje.
Andriaus tėvas buvo pakviestas laikinai vadovauti tuomet bankroto riboje buvusiai kepyklai, tačiau vieną vakarą šeimą prie stalo subūrė esminis klausimas: ar verta rizikuoti ir ją įsigyti? Ši rizika tapo verslo pradžia.
„Ryžosi, man atrodo, netgi avantiūrai įsigyti tą įmonę, ir nuo to prasidėjo istorija, kad 25 metus dirbame visi kartu“, – pasakoja Andrius.
Antroji verslo karta – atsakomybė ir grįžimas į provinciją
Į šeimos veiklą Andrius įsiliejo ne iš karto. Paskutiniais studijų metais mokęsis užsienyje, jis svarstė tęsti karjerą svetur, tačiau šeimos situacija lėmė kitokį pasirinkimą.
„Įmonė buvo sunkioje būklėje, tėvai dirbo labai daug, ir vedamas atsakomybės grįžau. Reikėjo padėti“, – prisimena jis.
Per du dešimtmečius jam teko matyti visą transformaciją: nuo apleistų pastatų ir senų technologijų iki modernios kepyklos, kuri šiandien įdarbina apie 500 žmonių ir yra didžiausias darbdavys Biržuose.
Verslo pamatai: komanda ir pasitikėjimo kultūra
Vienas pirmųjų sprendimų po įsigijimo buvo žmonių pokyčiai. Sovietmečio patirtys, požiūris į darbą ir nuosavybę kėlė daug iššūkių.
„Pakeisti supratimą užtruko dešimtmetį. Pirmuosius penkerius metus pakeitėme apie 70 proc. darbuotojų“, – atvirauja Andrius.
Tik subūrus komandą, kuri suprato atsakomybės svarbą, kepykla galėjo pradėti augti. Šiandien joje dirba biržiečiai, rajono gyventojai, o pastaruoju metu – ir biržuose įsikūrę ukrainiečiai.
Asortimento plėtra – kelias į vartotojų širdis
Vien tradicine duona Biržų duonos kelias nebūtų tęstinis. Dar nuo įsigijimo pradžios šeima suprato, kad būtina plėsti asortimentą.
Naujų produktų kategorijos (šaldyti gaminiai, konditerija, keto ir beglitiminiai gaminiai) šiandien sudaro svarbią verslo dalį. Tačiau kūryba visada susijusi ir su rizika:
„Kūrėjai įdeda daug darbo, bet tik dešimtadalis gaminių tampa sėkmingi. Tai statistika visame pasaulyje“, – sako Andrius.
Biržų duonos technologų komanda nuolat eksperimentuoja, tyrinėja tendencijas, ieško skonių, kurie būtų patrauklūs ir tradicijas vertinantiems, ir naujovių ieškantiems pirkėjams.
Tradicinė lietuviška duona – neblėstantis vertybinis simbolis
Nepaisant inovacijų, yra gaminių, kurie išlieka nesikeičiantys dešimtmečius. Tai – tradicinė lietuviška ruginė duona.
„Yra gaminių, kurie mūsų krepšelyje 20-30 metų. Džiugu, kad lietuviai vis dar myli ruginę duoną“, – sako Andrius.
Ši duona, gaminama iš raugo, plikinio ir natūraliai fermentuojama, išlieka simbolinė kepyklos ašis – lietuviškumo dalis, kuri, tikisi Andrius, bus svarbi ir jaunajai kartai.
Technologijos, tvarumas ir moderni gamyba
Kepyklos veikla modernėja, nors technologijos sensta ne taip greitai kaip skaitmeninėje rinkoje. Andrius pabrėžia, kad svarbiausia – efektyvumas ir ekologija.
Kepykla naudoja Saulės elektrinių parką, modernias, mažiau energijos sunaudojančias krosnis, o dalis procesų jau robotizuojami.
„Esu matęs kepyklų, kur gamyba atliekama beveik be žmonių. Nežinau, ar mes visiškai tokiu keliu eisime, bet modernizacija vyksta nuolat“, – teigia jis.
Šventiniai gaminiai ir lietuviški ritualai
Kalėdos Biržų duonai – ypatingas metas. Kučiukai tampa vienu perkamiausių sezono gaminių, o žmonės juos mėgsta jau ne tik per Kūčias, bet ir kaip kasdienį užkandį.
Šventiniame asortimente taip pat yra panetone, įvairūs kepiniai ir sezoninės naujienos, o per Velykas – atskiras, specialiai tam metui kuriamas krepšelis.
Šeimos verslo ateitis – trečioji karta
Šiandien Biržų duona jau rengia planą, kaip į verslą ateityje bus įtraukti šeimos vaikai.
„Turime šeimos konstituciją ir programą, kaip norime juos ugdyti. Įtraukiame nuo pat mažų dienų“, – sako Andrius.
Šeimai svarbu, kad tvarus verslas būtų perduotas toliau – ne kaip pareiga, bet kaip natūraliai išaugantis santykis su veikla, kurią kuria visa giminė.
Pabaigai: duona kaip emocija ir bendrystė
Biržų duonos vadovas tiki, kad duona visada buvo ir liks ne tik maistas, bet ir emocija.
„Norime, kad žmonės ne tik numalšintų alkį, bet ir pasidžiaugtų, paragautų įvairovės, gautų gerą emociją“, – sako Andrius.
Tai laida apie skonį, darbą, tradicijas ir vienos šeimos atkaklumą kurti verslą, kuris šiandien pažįstamas visoje Lietuvoje.