„Vilniaus ritmu“ laidoje vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Loterijų asociacijos prezidentą Andrių Karaliūną, žmogų, kuris puikiai išmano, kaip iš tiesų veikia sėkmės žaidimai Lietuvoje ir už jos ribų. Pokalbis atviras, informatyvus ir kupinas įžvalgų apie tai, kas slypi už žaidimo, kuriame kiekvienas svajoja apie laimės bilietą.

Kas yra loterija iš tikrųjų?

Pasak Andriaus Karaliūno, loterija pirmiausia yra žaidimas, o ne atsitiktinis bandymas praturtėti.

Lietuviai, anot pašnekovo, mėgsta loterijas – daugiau nei pusė gyventojų per metus įsigyja bent vieną bilietą. Ir nors daugelis tiki sėkme, loterijos mechanizmas paremtas visišku atsitiktinumu, kurio neįmanoma numatyti ar paveikti.

„Kad laimėtum, pirmiausia reikia turėti bilietą. Bet visa kita – likimo rankose“, – šypsosi Karaliūnas.

Ar galima padidinti savo šansus laimėti?

Pokalbio metu pašnekovas atvirauja, kad strategijos egzistuoja tik žmonių vaizduotėje – nuo „laimingų skaičių“ iki paskutinio bilieto pirkimo.

„Žaidimas yra atsitiktinis. Nėra jokio būdo padaryti įtaką rezultatui, viskas tik fortūnos valioje“, – aiškina Loterijų asociacijos vadovas.

Vis dėlto, žmonės mėgsta tikėti – vieni renkasi skaičius pagal artimųjų gimtadienius, kiti analizuoja, kurie dažniausiai iškrenta. Tai rodo, kad loterija – tai ne tik žaidimas, bet ir emocinė patirtis, kuri sujungia viltį, nuojautą ir tikėjimą sėkme.

Skaidrumas ir pasitikėjimas – loterijų pamatas

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – skaidrumo užtikrinimas. Karaliūnas pabrėžia, kad kiekviena loterija yra griežtai licencijuojama ir prižiūrima, o visos procedūros fiksuojamos, tikrinamos ir sertifikuojamos nepriklausomų institucijų.

„Loterija – pasitikėjimo žaidimas. Žmonės turi tikėti, kad laimėjimai tikri ir sąžiningi. Dėl to tiek organizatoriams, tiek valstybei skaidrumas yra absoliutus prioritetas,“ – sako jis.

Be to, įstatymai draudžia loterijų organizatoriams ar jų šeimos nariams dalyvauti žaidimuose – siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl interesų konflikto.

Kiek loterija grąžina visuomenei?

Loterijos Lietuvoje – ne tik pramoga, bet ir paramos šaltinis.
Iš kiekvieno parduoto bilieto dalis pajamų grįžta per mokesčius, paramą ar laimėjimus.

„Apie 18 procentų nuo kiekvieno bilieto atitenka valstybei mokesčių pavidalu, ne mažiau kaip 50 procentų – žaidėjams kaip laimėjimai. Likusi dalis skiriama administravimui, reklamai ir paramos projektams“, – teigia A. Karaliūnas.

Per loterijas buvo remiami sportas, kultūra, socialinės iniciatyvos. Nors šiandien didelė dalis paramos keliauja per valstybės biudžetą, tradicija grąžinti visuomenei išlieka stipri.

Didieji lietuvių laimėjimai

Pokalbyje prisimenami įspūdingi lietuvių laimėjimai tarptautinėse loterijose:
281 milijono eurų laimėjimas „Eurojackpot“ loterijoje, 24 milijonai eurų 2022 m. ir 13 milijonų – 2021-aisiais.

„Laimės dievai tikrai šypsosi lietuviams“, – šypsosi Karaliūnas.

Nors laimėtojai išlieka anonimiški, organizatoriai visada pasirengę pasiūlyti finansines konsultacijas ir paramą, padedančią tinkamai valdyti naujai įgytą turtą.

Technologijų įtaka: nuo bilieto iki skaitmeninės Fortūnos

Kalbant apie ateitį, Karaliūnas pabrėžia, kad technologinis progresas neišvengiamai keičia ir loterijų pasaulį.
Popierinius bilietus pamažu keičia skaitmeniniai sprendimai, o mechaninius „burbuliukų“ įrenginius – atsitiktinių skaičių generatoriai.

„Žmonės vis dar nori pačiupinėti bilietą, bet kartu pripranta prie skaitmeninių formų. Tikėjimas sėkme – tas pats, keičiasi tik priemonės,“ – sako jis.

Tikėti, dalyvauti, bet žaisti atsakingai

Pokalbio pabaigoje Andrius Karaliūnas linki paprasto, bet esminio dalyko:

„Reikia tikėti, kad kažkada laimė nusišypsos. Bet svarbiausia – nenusiminti, jei šįkart nepasisekė. Nes didžioji dalis pinigų grįžta visuomenei – per mokesčius, paramą, ar tiesiog džiugesį, kad kažkas iš tiesų laimėjo.“