Vilnius FM Gyvai
Transliuojama

VILNIAUS RITMU: Adomas Vyšniauskas – apie šuolį į žinomumą ir kūrybos chaosą

Facebook
LinkedIn
Atlikėjas Adomas Vyšniauskas. Laidą veda Jūratė Pilibaitienė

VILNIUS FM eteryje – ypatingas pokalbis su kūrėju, dainų autoriumi ir atlikėju Adomu Vyšniausku, kurį kalbina vedėjos Jūratė Pilibaitienė ir Simona Jančaitytė.
Atlikėjas atvirai dalijasi savo kūrybos užkulisiais, šlovės kelionės iššūkiais, santykiu su tėčiu bei akimirkomis, kurios pakeitė jo paties ir kitų žmonių gyvenimus.

Nuo ofiso prie baltų sienų iki sprendimo keisti gyvenimą

Adomas neslepia – jo kelias į muziką nebuvo tiesus ir lengvas.
Jis dirbo įvairiuose darbuose, nuo statybų iki viešųjų pirkimų, kol suprato, kad toks gyvenimas jam – ne tikrasis.

„Sėdėjau tam ofise, baltos sienos, vasara už lango… ir galvoju, ar čia yra tas Adomas, kuriuo aš būsiu iki gyvenimo galo“

Lemtingą sprendimą jis priėmė būdamas vos 23-iejų.
Būtent tuo metu gimė daina „Jeigu žinai, ko tu nori“, tapusi jo karjeros lūžiu.

Daina, kuri pakeitė ne tik Adomo gyvenimą

Šios dainos fenomenas – ne tik populiarumas, bet ir rezonansas žmonių širdyse.

Tokios istorijos atlikėją ne tik įkvepia, bet ir įpareigoja.

Staigus šuolis į populiarumą: nuo mėgėjo iki profesionalo

Adomas pasakoja, kad populiarumas jį užklupo ne pasiruošusį.

„Reikėjo labai greitai iš visiško mėgėjo tapti profesionalu. Tai įvyko per du mėnesius“

Žmonių dėmesys, fotosesijos parduotuvėse, intensyvūs koncertai – visa tai tapo nauja realybe.
Tačiau jį gelbėjo tėvo pavyzdys – pagarba kiekvienam žmogui ir gebėjimas bendrauti net tada, kai sunku.

Kūrybos procesas: nakties valandos ir emocijų chaosas

Adomas atvirai dalinasi, kad kūryba jam – ne romantiškas įkvėpimo laukimas, o nuolatinis darbas.

„Jeigu nieko nedarai, jokia mūza pas tave ir neateina“

Dažniausiai idėjos gimsta naktimis, tarp trečios ir ketvirtos valandos.
Jis pasakoja net apie tai, kaip vidury nakties tenka aukoti miegą, kad neprarastų kūrybinės impulso bangos.

Vidinės kovos ir metaforiškos dainos

Dainos „Plaukiu laivu“ istorijoje Adomas atskleidžia savo emocinę būseną tuo metu.

„Atrodė, kad visko jau per daug, jausmų košė pavirtus į laviną… bet tikėjau, kad kažkur laukia salelė, kur galėsiu atsikvėpt“

Kūryba jam – būdas suvaldyti chaosą ir surasti vidinę ramybę.

Ryšys su tėčiu: ne konkurencija, o didžiulė pagarba

Adomas itin šiltai kalba apie savo tėtį – žinomą Lietuvos kompozitorių.

„Tai yra vienas kiečiausių kompozitorių Lietuvoje. Kaip galima įsižeisti, kai mane lygina su juo?“

Jiedu jau yra surengę kelis bendrus koncertus, o atlikėjo publika apima visų kartų klausytojus – nuo vaikų iki garbaus amžiaus žmonių.

Tikėjimas, scenos ritualai ir žvilgsnis į ateitį

Prieš kiekvieną koncertą Adomas turi ritualą, lydintį jį nuo vaikystės.

„Aš padėkoju Dievui – už galimybę daryti tai, ką myliu, už žmones ir už duoną ant stalo“

Atlikėjas atskleidžia, kad ateityje laukia dideli projektai – nuo bendrų koncertų su tėčiu iki jo paties albumo.

Paprastas žmogus už scenos ribų

Nors daugeliui jis – ryški scenos figūra, laisvalaikiu Adomas ieško paprastumo.

„Miške tavęs niekas nefotografuoja, voverės nekalbina“

Šeima, gamta, ramybė – tai, kas grąžina jį į balansą.

Pokalbis, kuris įkvepia drąsos

Šis epizodas – tai nuoširdus pokalbis apie tai, kaip svarbu išgirsti save, priimti riziką ir leisti gyvenimui tekėti savo vaga.
Adomas Vyšniauskas kviečia pažvelgti į muziką ne tik kaip į garsus, bet kaip į vidinės tiesos paieškas.

Skaityk daugiau