„Vilniaus kodas“ laidos vedėjas Ričardas Sartatavičius kalbina kultūros veikėją, pedagogę, tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ įkūrėją ir ilgametę vadovę Vidą Ramaškienę. Ji yra viena ryškiausių kino kultūros puoselėtojų Lietuvoje, daugelį metų prisidėjusi prie kino festivalio vystymo, tarptautinių ryšių kūrimo ir kino sklaidos. Už nuopelnus kultūrai Vida Ramaškienė yra apdovanota Prancūzijos meno ir literatūros riterio ordinu.

Pokalbyje aptariama daugiau nei tris dešimtmečius trunkanti festivalio istorija, svarbiausi jo raidos etapai, organizaciniai iššūkiai ir žmonės, padėję šiam renginiui tapti vienu svarbiausių kino įvykių Lietuvoje.

Festivalio pradžia

Tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ Vilniuje pradėtas rengti 1995 metais. Tai buvo laikotarpis, kai Lietuvos kino rinka dar tik formavosi, o kino teatrų lankomumas buvo sumažėjęs. Festivalio idėja gimė bendradarbiaujant su Prancūzijos kultūros atstovais Lietuvoje. Tuomet siekta sukurti renginį, kuris pristatytų pasaulio kino naujienas ir skatintų žiūrovų susidomėjimą autoriniu kinu.

Pirmieji festivalio metai buvo kupini iššūkių – trūko finansavimo, patirties ir tarptautinių ryšių, tačiau entuziastinga komanda ir bendraminčiai padėjo įgyvendinti šią idėją.

Festivalio augimas ir svarbūs lūžiai

Per daugiau nei trisdešimt metų „Kino pavasaris“ išaugo iš nedidelio renginio į vieną didžiausių kino festivalių Baltijos šalyse. Festivalio programos išsiplėtė, atsirado įvairios teminės sekcijos, specialūs renginiai, susitikimai su kino kūrėjais ir diskusijos.

Vienas svarbiausių lūžių festivalio istorijoje įvyko po 2003 metų, kai dėl kino teatro privatizavimo festivalis vienais metais neįvyko. Nuo 2004 metų festivalis tapo nepriklausomas ir pradėjo sparčiai plėstis, pritraukdamas vis daugiau žiūrovų bei partnerių.

Pandemijos laikotarpis

Dideliu išbandymu festivaliui tapo pandemija, kai kino teatrai laikinai buvo uždaryti. Organizatoriai turėjo ieškoti naujų sprendimų, kad festivalis galėtų tęstis. Buvo organizuojamos netradicinės filmų peržiūros įvairiose erdvėse, pritaikant kino rodymą prie tuo metu galiojusių ribojimų.

Šis laikotarpis parodė, kad kūrybiškumas ir lankstumas leidžia kultūros renginiams išlikti net sudėtingomis aplinkybėmis.

Festivalio misija

„Kino pavasaris“ nuo pat pradžių orientavosi į autorinį, europietišką ir pasaulio kiną, kuris ne tik linksmina, bet ir kelia klausimus, skatina diskusijas bei leidžia pažvelgti į pasaulį iš skirtingų perspektyvų.

Festivalio programoje pristatomi tiek pripažintų kino kūrėjų darbai, tiek jaunųjų režisierių debiutai. Taip pat svarbi festivalio dalis – lietuviško kino programos, susitikimai su kūrėjais ir edukaciniai renginiai.

Savanorių ir bendruomenės vaidmuo

Didelę dalį festivalio organizavimo sudaro savanorių darbas. Kiekvienais metais prie festivalio prisideda šimtai savanorių, kurie padeda užtikrinti sklandų renginių organizavimą, žiūrovų aptarnavimą ir informacijos sklaidą.

Savanorystė tapo svarbia festivalio tradicija ir bendruomenės kūrimo dalimi. Įdomu tai, kad dalis šiandieninių festivalio organizatorių savo kelią pradėjo būtent kaip savanoriai.

Naujas etapas

Po daugelio metų vadovavimo festivaliui Vida Ramaškienė pasitraukė iš aktyvios vadovės pareigų ir perdavė festivalio organizavimą jaunesnei komandai. Šiandien festivalį organizuoja nauja karta, tęsianti pradėtas tradicijas ir ieškanti naujų idėjų.

„Kino pavasaris“ šiandien

Šiandien „Kino pavasaris“ yra vienas svarbiausių kino kultūros renginių Lietuvoje. Festivalis kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių žiūrovų, pristato naujausius pasaulio kino filmus, kviečia žymius kino kūrėjus ir siūlo įvairias kino patirtis.

Festivalis nuolat plečia savo programas, eksperimentuoja su naujomis kino rodymo formomis ir išlieka svarbia platforma kino kultūros dialogui Lietuvoje.