Laidoje „Vilniaus kodas“ žurnalistas Ričardas Sartatavičius kalbina istoriką, edukologą, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoją dr. Mindaugą Nefą apie vieną svarbiausių Lietuvos valstybingumo temų – modernios Lietuvos kariuomenės atsiradimą ir jos vaidmenį išsaugant nepriklausomybę.

Valstybė be kariuomenės – tik idėja

1918-aisiais paskelbus nepriklausomybę Lietuva faktiškai neturėjo nei veikiančių institucijų, nei kariuomenės. Jauna valstybė kūrėsi karo, politinio neapibrėžtumo ir skirtingų geopolitinių interesų apsuptyje. Mindaugas Nefas pabrėžia, kad kariuomenės kūrimas nebuvo savaime suprantamas – dalis politikų tikėjosi, jog saugumą užtikrins tarptautinė tvarka ar kitos valstybės.

„Valstybė ir kariuomenė yra neatskiriami dalykai.“

Pirmieji karininkai ir savanoriai grįžo iš carinės Rusijos kariuomenės, atsinešdami patirtį ir tikėjimą valstybės idėja. Tačiau pradžia buvo itin sudėtinga – trūko ginklų, uniformų, pinigų ir aiškios struktūros.

Savanoriai ir nepriklausomybės kovos

Kariuomenės formavimą pagreitino viešas kvietimas savanoriams ginti valstybę. Motyvacija buvo ne tik patriotinė – savanoriams žadėta žemė, kuri anuomet reiškė saugumą ir ateitį.

Jauna kariuomenė netrukus stojo į kovas su bolševikais, vėliau – su lenkų pajėgomis ir bermontininkais. Šie konfliktai tapo tuo laikotarpiu, kurį šiandien vadiname nepriklausomybės karais.

„Jeigu būtų nepavykę suformuoti kariuomenės, mūsų valstybė būtų išnykusi.“

Pasak istoriko, būtent kariuomenė pavertė Vasario 16-osios deklaraciją realia politine tikrove.

Tarpukario kariuomenė ir valstybės raida

Nurimus aktyviems karo veiksmams kariuomenė išliko svarbia valstybės dalimi. Ji buvo modernizuojama, plėtojama struktūra, stiprėjo karininkų vaidmuo politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Kariuomenė tapo ir simboliniu Vilniaus susigrąžinimo siekio garantu.

Aptariamas ir vienas drąsiausių valstybės žingsnių – Klaipėdos krašto operacija, kurioje kariuomenė ir šauliai atliko lemiamą vaidmenį.

Santykis su visuomene

Laidoje kalbama apie kariuomenės ir visuomenės ryšį – uniforma buvo prestižo ženklas, o kariniai daliniai tapo svarbia regionų gyvenimo dalimi. Karininkai dalyvavo politikoje, formavo valstybės kryptį ir simbolizavo saugumą.

„Uniforma buvo gerbtinas dalykas.“

Skaudūs sprendimai ir okupacijos išvakarės

Pokalbyje aptariami ir sudėtingi sprendimai, kai politinė valdžia nusprendė nesipriešinti ultimatumams bei okupacijai. Tai tapo vienu skaudžiausių kariuomenės istorijos momentų, palikusiu gilų pėdsaką karininkų ir visuomenės atmintyje.

Mindaugas Nefas akcentuoja, kad kariuomenės istorija nėra tik mūšiai – tai žmonių pasirinkimai, valstybės strategija ir tapatybės formavimas.

„Yra valstybė – turi būti ir kariuomenė.“

Šis „Vilniaus kodo“ epizodas – tai pasakojimas apie žmones, kurie iš idėjos sukūrė valstybės gynybos sistemą, apie sprendimus, nulėmusius Lietuvos likimą, ir apie kariuomenę kaip vieną svarbiausių nepriklausomybės garantų.