„Vilniaus kodas“ laidoje žurnalistas Ričardas Sartatavičius kalbina Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorę, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentę Eleną Pelakauskienę. Pokalbis atvirai ir išsamiai pristato šiandieninę profesinio mokymo sistemą, jos pokyčius, galimybes bei visuomenėje vis dar gajus stereotipus.
Profesinio mokymo raida: nuo amatų iki modernių centrų
Profesinio mokymo tradicijos Lietuvoje siekia amatų mokyklas ir technikumus, tačiau šiandien tai – visiškai kitokia sistema. Kaip pastebi pašnekovė, profesinis mokymas per pastarąjį dešimtmetį keitėsi kardinaliai:
„Tai nereiškia, kad profesinis mokymas šiandien yra tik amatai. Tai technologijos, modernios technologijos, reali darbo patirtis, inovacijos.“
Šiuo metu Lietuvoje veikia 44 profesinio mokymo įstaigos, aprūpintos modernia įranga, o sektoriniai centrai suteikia galimybę mokytis beveik realiomis darbo sąlygomis.
Stereotipai, kurie dar neišnyko
Pokalbyje nemažai dėmesio skiriama ir visuomenėje vis dar gyvuojantiems mitams apie profesines mokyklas.
„Dar tenka išgirsti tą žodį profkė… Gal turi praeiti šimtmetis, kol jis išnyks“, – sako E. Pelakauskienė.
Anot jos, jaunuolius vis dar neretai stabdo tėvų baimės ir įsišaknijęs įsitikinimas, kad vienintelė teisinga kryptis – aukštasis mokslas. Tačiau praktika rodo atvirkščiai: nemaža dalis studentų į profesinį mokymą ateina jau baigę universitetus, nes ieško realių įgūdžių ir darbo perspektyvų.
Modulinis mokymas: lankstumas kiekvienam
Moderni sistema leidžia mokytis moduliais – pagal savo poreikius ir tempą. Mokinys gali rinktis programos dalį, gilinti specifines kompetencijas ar net išbandyti profesiją dar mokydamasis gimnazijoje.
„Jaunam žmogui tai išskirtinė galimybė pabandyti, ar tikrai ta profesija jam patiks“, – teigia Pelakauskienė.
Moduliai suteikia lankstumo, o kvalifikaciją galima įgyti nuo vienerių iki dvejų metų, priklausomai nuo programos apimties.
Pameistrystė: kelias į profesiją per realų darbą
Viena sparčiausiai augančių sričių – pameistrystė. Tai modelis, kuriame 70 % laiko mokinys praleidžia įmonėje, o 30 % – mokykloje.
„Verslas sako: pas mus servize dar nėra tokios įrangos, kokia yra sektoriniame centre“, – pastebi direktorė, pabrėždama, kad technologinis lygis profesinėse mokyklose dažnai lenkia realias darbovietes.
Pameistrystė leidžia mokiniui nuo pat pirmų dienų įsilieti į darbo rinką ir tapti būsimu specialistu konkrečioje įmonėje.
Kokios profesijos populiariausios?
Šiandien labiausiai augančios sritys – inžinerija, paslaugų sektorius, statybos, transportas, mechanika, elektronika ir IT. Mokyklos pastebi nuolatinę paklausą automechanikų, mechatronikų, elektrikų ir technologijų srities specialistų.
Žmogiškasis aspektas: kaip keičiasi jaunimo savivertė?
Pokalbyje paliečiama ir mokinių emocinė pusė. Dažnai į profesines mokyklas ateina jaunuoliai, kuriuos bendrojo lavinimo mokyklos buvo nurašiusios.
„Jis būna sužlugęs… O pas mus atranda save, pradeda tikėti savo gebėjimais“, – pasakoja pašnekovė.
Tėvai taip pat pastebi pokyčius – vaikai sugrįžta iš mokyklos motyvuoti, o rytais nebereikia raginti eiti į pamokas.
Iššūkiai ir siekiai
Lietuva dar smarkiai atsilieka nuo Europos vidurkio pagal profesinį mokymą pasirinkusių jaunų žmonių skaičių – tik apie 27 %. Todėl, pasak Pelakauskienės, vienas didžiausių iššūkių – prestižo didinimas ir stereotipų griovimas.
Tačiau investicijos į modernias technologijas, augantis verslo įsitraukimas ir vis lankstesnės mokymo formos rodo, kad profesinis mokymas sparčiai žengia į priekį.
