„Vilniaus kodas“ laidos vedėjas Ričardas Sartatavičius kalbina investicijų valdymo bendrovės RAFT Capital Management partnerį Artūrą Gegužį. Pokalbio pradžioje Artūras pristato bendrovės ištakas, struktūrą ir tikslus. RAFT Capital – tai licencijuota Lietuvos banko prižiūrima investicijų valdymo įmonė, kurios partneriai yra iš Lietuvos ir Estijos. Fondas valdo daugiau nei 51 mln. eurų investicinių įsipareigojimų ir orientuojasi į Baltijos šalių perspektyvių įmonių augimą.
Pašnekovas pabrėžia, kad investicijų valdymas jiems nėra vien skaičiai. Jų tikslas – lydėti įmones į naują vystymosi etapą. Kaip pats sako:
„Mes norim padėti įmonėms užaugti arba, jeigu perkeltine prasme, pasiekti kitą krantą“.
Ši metafora tiesiogiai siejasi ir su RAFT pavadinimu – plaustu, kuriuo visi irkluoja ta pačia kryptimi, net jei upė srauni ir pilna slenksčių.
Kas yra finansinis raštingumas?
Laidos centre – visiems aktuali tema: finansinis raštingumas.
Artūro teigimu, tai gebėjimas suprasti, kur ir kokiomis sąlygomis investuoti, kaip valdyti pinigų srautus ir apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo.
Kaip jis taikliai pastebi: „ekonomikoje pinigai yra kaip kraujas organizme – jie turi cirkuliuoti, o ne gulėti“.
Infliacijos poveikis ilguoju laikotarpiu akivaizdus: vos per 20 metų Lietuvos BVP išaugo nuo 20 mlrd. iki 79 mlrd. eurų, o žmogus, 2004 m. laikęs 1 eurą neinvestuotą, šiandien realiai teturėtų vos 25 centus. Tai rodo, kad pasyvūs pinigai praranda vertę, o nekuria jos.
Kada pradėti investuoti ir kokią strategiją rinktis?
Pokalbio metu akcentuojama, kad investuoti verta nuolat – nedidelėmis sumomis, bet reguliariai. Svarbiausia – nepradėti ieškoti „tobulo momento“, nes jo gali tiesiog nebūti. Investavimo ciklai, svyravimai ir rinkos bangavimas yra natūrali proceso dalis.
Artūras paaiškina, kad vienas esminių principų – rizikos diversifikacija: „visų kiaušinių nedėti į vieną krepšį“. Tai reiškia, kad dalį lėšų galima laikyti indėliuose, dalį skirti nekilnojamam turtui, dalį – vertybiniams popieriams ar fondams, o jei situacija leidžia – ir privataus kapitalo fondams. Pastarieji, kaip RAFT Capital, gali atnešti didesnę grąžą, bet ir investavimo laikotarpis ilgesnis – dažniausiai 5 metai.
Lietuvių įprotis laikyti pinigus bankuose
Vienas iš labiausiai stebinančių faktų – šiandien Lietuvos gyventojai bankuose laiko apie 23 mlrd. eurų. Tai didžiulė suma, kuri daugeliu atveju nedirba. Laidoje aptariami ir kiti taupymo būdai – pavyzdžiui, laikyti pinigus namuose ar „kojinėje“.
Apie nekilnojamąjį turtą ir investavimo mitus
Lietuvoje įprasta didžiąją dalį santaupų nukreipti į nekilnojamąjį turtą. Pašnekovas sutinka, kad NT gali būti gera investicija, tačiau pabrėžia, kad fantazijos kartais pritrūksta – lietuvių portfeliai tampa per mažai diversifikuoti ir priklausomi nuo vienos rinkos. Tai gali sukelti burbulus, o jų sprogimas – skaudžias finansines pasekmes.
Saugumas investuojant: kaip nepakliūti sukčiams?
Emocinga ir aktuali laidos dalis – apie sukčių schemas. Pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai žmonės apgaunami per telefoną ar internetu, praranda dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Artūras pabrėžia, kad teisėtos investavimo įstaigos niekada neprašo akimirksniu pervesti pinigų: procedūros, dokumentai ir verifikacija yra privalomi. Jei kas nors ragina skubėti – tai signalas bėda.
Pasak jo, „niekas tavęs tikrai neprašys pervesti pinigų nepasitikrinus, neidentifikavus“.
Geriausias būdas apsisaugoti – tikrinti įmonės licencijas Lietuvos banko registre, neskubėti ir nepasikliauti nepažįstamaisiais.
Pokalbio esmė: finansinis raštingumas kaip būtinybė
Laida tampa prasmingu priminimu, kad finansinis raštingumas nėra tik ekonomistų žaidimas. Tai kiekvieno žmogaus atsakomybė ir galimybė. Mokytis galima ir mokykloje, ir savarankiškai – o pradėti geriausia kuo anksčiau. Investicijos nėra tik milijonierių privilegija; tai priemonė apsaugoti savo ateitį nuo infliacijos ir netikrumo.
