Laikas – vienas vertingiausių išteklių, tačiau daugelis šiuolaikinių žmonių nuolat skundžiasi, kad jo trūksta. Kodėl taip yra, nors turime tas pačias 24 valandas, kaip ir mūsų tėvai ar seneliai? Kodėl dienotvarkės pilnos darbų, bet nuovargis ir nepasitenkinimas vis tiek persekioja?

Apie tai „Vakaro pokalbių“ laidoje kalba vedėjas Jonas Vitkauskas ir psichologė Karolina Bajorūnienė. Pasak pašnekovės, vienas esminių šiuolaikinio žmogaus laiko vagų yra socialiniai tinklai. Net ir kelios minutės „scrolinimo“ sukuria klaidingą įspūdį, kad visi aplink kažką pasiekia, keliauja, sportuoja ar gyvena „geresnį“ gyvenimą. Tai ne tik sukelia spaudimą suspėti dar daugiau, bet ir menkina savivertę.

„Labai dažnai mes gyvename pagal žodį privalau. Privalau gaminti vakarienę, privalau dirbti, privalau dalyvauti renginyje. Tačiau jeigu pakeistume šį požiūrį į renkuosi, net ir rutina tampa lengvesnė. Nes aš renkuosi gaminti vakarienę tam, kad pamaitinčiau šeimą, o ne todėl, kad taip reikia iš pareigos“, – sako Karolina Bajorūnienė.

Psichologė kviečia nebijoti permąstyti savo kasdienybės automatizmų – nuo įpročių iki santykių. „Mes labai dažnai pjauname „vištą per pusę“, nes taip darė mūsų tėvai, net nesusimąstydami, ar to reikia. Tas pats vyksta ir su mūsų dienotvarke – darome veiklas, kurios neatneša nei džiaugsmo, nei rezultato, vien todėl, kad taip įprasta.“

Laidoje aptariama ir tai, kodėl sunku užduoti sau klausimą „ko aš noriu?“. Kartais žmonės bijo netikėtų atsakymų, kurie gali paskatinti keisti darbą, santykius ar gyvenimo būdą. Vis dėlto tik sąmoningai išsiaiškinę savo tikruosius poreikius galime išsilaisvinti iš nuolatinio „neturiu laiko“ jausmo.

Pokalbis paliečia ir vidutinio amžiaus krizės temą – anot psichologės, ji kyla ne tiek dėl biologinių ar hormoninių pokyčių, kiek dėl to, kad baigiasi jaunystėje iš tėvų perimtas „gyvenimo scenarijus“. Tada žmogus pirmą kartą aiškiai susiduria su klausimu: ar tikrai gyvenu taip, kaip noriu?

Laida neapsiriboja vien teorija – Karolina pasiūlo konkrečius metodus, kaip atgauti kontrolę:

• užsirašyti dienos darbus ir įvertinti, kurie yra privalau, o kuriuos galima pakeisti į noriu arba renkuosi
• skirstyti užduotis pagal skubumą ir svarbą
• sąmoningai planuoti laiką svajonėms, net jei tai tik viena valanda per savaitę
• nepamiršti kasdienio mažo malonumo ar apdovanojimo už pastangas

„Galiausiai, susitvarkyti reikia ne tiek su laiku, kiek su savimi. Tik tuomet atsiras erdvės ir darbams, ir poilsiui, ir tam, kas iš tiesų prasminga“, – pabrėžė psichologė.

Šis pokalbis – tai kvietimas kiekvienam stabtelėti, pažvelgti į savo kasdienybę kritiškai ir paklausti: ar aš gyvenu pagal „privalau“, ar pagal „renkuosi“?