„Vakaro pokalbiai“ – tai laida, kurioje Jonas Vitkauskas kalbina Viktoriją Raščiauskaitę – Cheetah.lt kalbų mokyklos įkūrėja, kuri savo metodiką grindžia ugdymo neuromokslu. Viktorija – daugiau nei 8 metus anglų kalbos mokanti lektorė, Oxford University absolventė, šiuo metu studijuojanti neuroedukologijos magistrantūrą Londone. Remdamasi Harvardo, MIT ir Kembridžo universitetų studijomis bei daugiau nei 5000 individualių pamokų patirtimi, ji sukūrė metodiką, padedančią informaciją įsiminti greičiau ir išlaikyti ją ilgalaikėje atmintyje.

Laidoje kalbama apie tai, kaip iš tikrųjų veikia mūsų atmintis ir kodėl dauguma įprastų mokymosi metodų nėra efektyvūs.

Atmintis – ne „stalčius“, o procesas

Pokalbio pradžioje paneigiamas vienas gajausių mitų – kad atmintis yra tarsi vieta, kurioje „saugome“ informaciją. Iš tiesų tai dinamiškas procesas, priklausantis nuo biologinių dėsnių.

„Atmintis nėra fiksuota savybė, ji veikia pagal konkrečias biologines taisykles.”

Pašnekovė paaiškina skirtingus atminties tipus – darbinę, trumpalaikę ir ilgalaikę – bei jų funkcijas. Ypač akcentuojama, kad ilgalaikė atmintis neturi aiškių ribų ir yra pasklidusi visame smegenų žievės tinkle.

Kaip vyksta tikrasis mokymasis

Didelė dalis pokalbio skirta tam, kaip informacija iš trumpalaikės atminties pereina į ilgalaikę. Šiame procese svarbiausi vaidmenys tenka kartojimui, miegui ir emociniam reikšmingumui.

„Iš tikrųjų mokymasis vyksta, kai mes miegame.”

Miego metu smegenys „peržiūri“ dienos informaciją ir nusprendžia, kas yra pakankamai svarbu, kad būtų išsaugota. Tačiau vien tik mokymosi nepakanka – būtina prie informacijos sugrįžti po miego, kad sustiprėtų neuronų jungtys.

Kodėl žinome, bet negalime panaudoti

Vienas iš dažniausių reiškinių – suprantame informaciją, bet negalime jos pritaikyti praktikoje. Tai ypač akivaizdu mokantis kalbų.

„Tai nėra baimė – tai yra procedūrinė atmintis, kuri nėra pakankamai išvystyta.”

Laidoje aiškinama, kad tradiciniai mokymosi metodai dažniausiai lavina deklaratyviąją atmintį (faktus, taisykles), tačiau nepakankamai dėmesio skiria procedūrinei atminčiai – tai yra gebėjimui veikti automatiškai.

Mokymosi mitai, kurie trukdo progresui

Pokalbio metu taip pat paneigiami populiarūs, bet klaidinantys įsitikinimai apie mokymąsi. Vienas jų – vadinamieji mokymosi stiliai.

Taip pat kritikuojamas pasyvus mokymasis, kai informacija tik skaitoma ar atpažįstama.

„Mūsų siekis yra prisiminti, ne atpažinti.”

Tai reiškia, kad efektyvus mokymasis vyksta tik tada, kai aktyviai bandome ištraukti informaciją iš atminties.

Praktiniai principai, kurie iš tikrųjų veikia

Laidoje pateikiama daug praktinių patarimų, kaip pagerinti mokymosi rezultatus:

• kartoti informaciją skirtingais būdais ir skirtingose situacijose;
• kurti asociacijas, jungiant naują informaciją su jau turima;
• prieš miegą aktyviai prisiminti tai, kas buvo išmokta;
• naudoti „retrieval“ metodą – sąmoningą informacijos ištraukimą;
• mokytis per klausimus, o ne per pasyvų skaitymą.

Ypač pabrėžiama asociacijų svarba:

„Kuo asociacijos yra kvailesnės ir neįprastesnės, tuo geriau įsimins.”

Emocijos, stresas ir mokymosi kokybė

Svarbi tema – emocinės būsenos įtaka mokymuisi. Didelis stresas aktyvuoja smegenų sritis, atsakingas už išgyvenimą, ir blokuoja gebėjimą mokytis.

Todėl efektyvus mokymasis neatsiejamas nuo tinkamos emocinės būsenos – ramybės, susidomėjimo ir netgi žaismingumo.

Šis pokalbis atskleidžia, kad mokymasis nėra atsitiktinis procesas – jį galima suprasti ir valdyti.

„Asociacijos yra pats stipriausias dalykas, kurį galite panaudoti mokymuisi.”

Laida skirta visiems, kurie nori ne tik kaupti informaciją, bet ir išmokti ją efektyviai įsisavinti bei pritaikyti praktikoje.