Laidoje „Vakaro pokalbiai“ vedėjas Jonas Vitkauskas kalbina geštalto krypties psichoterapeutę Giedrę Slavickę apie vieną jautriausių, bet kartu ir gyvybiškai svarbių temų – savižudybės prevenciją. Tai pokalbis, skirtas ne tik specialistams, bet ir kiekvienam iš mūsų, nes dažniausiai pirmieji šalia žmogaus krizėje atsiduria artimieji, draugai ar kolegos.

Savižudybės tema Lietuvoje: tarp statistikos ir realybės

Pokalbio pradžioje aptariama situacija Lietuvoje – nors per pastaruosius metus savižudybių skaičius sumažėjo, problema išlieka itin aktuali. Vis dar susiduriama su stigma, baime ir nežinojimu, kaip apie tai kalbėti.

„Etiketės nepadeda. Tiesiog manau, kad vis dar trūksta ir žinių apie savižudybių prevenciją, ir tokios drąsos kalbėti apie tai.“

Pasak pašnekovės, svarbiausias pokytis turi įvykti ne tik statistikoje, bet ir kasdieniuose pokalbiuose – gebėjime pastebėti ir reaguoti.

Kaip atpažinti pavojų: elgesio pokyčiai ir signalai

Didelė dalis pokalbio skiriama ženklams, kurie gali rodyti, jog žmogus išgyvena krizę. Tai ne visada yra akivaizdūs signalai – dažnai jie subtilūs ir lengvai praleidžiami.

„Taip apibendrinant, galėtume sakyti, kad pasikeitęs elgesys gali rodyti savižudybės riziką.“

Užsidarymas, atsitraukimas, nuotaikos pokyčiai ar net netikėtas „pagerėjimas“ gali būti svarbūs signalai. Pašnekovė pabrėžia, kad svarbiausia – ne spėlioti, o klausti.

Klausimas, kurio bijome: ar tu galvoji apie savižudybę?

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – tiesioginio klausimo svarba. Nors daugeliui jis kelia baimę, būtent jis gali tapti pirmu žingsniu link pagalbos.

„Reikia paklausti apie savižudybę tiesiai: ar tu galvoji apie savižudybę?“

Aptariama, kaip reaguoti į skirtingus atsakymus, kaip elgtis, jei žmogus neigia, bet vidinis jausmas sako priešingai, ir kodėl svarbu išlikti nuoširdžiam bei atkakliam.

Pagalba ir pasipriešinimas: kodėl žmonės jos vengia

Laidoje nagrinėjamos priežastys, kodėl žmonės atsisako pagalbos – nuo nepasitikėjimo specialistais iki baimių, susijusių su gydymu ar visuomenės nuomone. Taip pat aptariama, kaip artimieji gali padėti įveikti šį pasipriešinimą.

„Svarbu reaguoti rimtai. Visuomet svarbu reaguoti rimtai, kai eina kalba apie savižudybę.“

Pabrėžiama, kad net ir abejojant, ar žmogus kalba rimtai, reakcija turi būti atsakinga ir orientuota į saugumą.

Artimųjų vaidmuo: tarp pagalbos ir bejėgiškumo

Pokalbyje atvirai kalbama ir apie pačių artimųjų patirtis – nerimą, baimę, pyktį ir nuovargį. Gyvenimas šalia žmogaus, kuris išgyvena krizę, dažnai tampa emociniu išbandymu.

„Artimiesiems yra nelengva, ypač jeigu ta situacija ilgiau trunka.“

Pašnekovė akcentuoja, kad svarbu ieškoti pagalbos ir sau, nes vienam išlaikyti tokią atsakomybę yra neįmanoma.

Pirmas žingsnis: ką galima padaryti jau šiandien

Laidos pabaigoje pateikiami konkretūs patarimai tiems, kurie nerimauja dėl artimo žmogaus. Nuo paprasto pokalbio pradėjimo iki pagalbos paieškos – svarbiausia yra nelikti abejingam.

„Svarbu paklausti, įvardinti tai, ką matote, ir būti šalia.“

Tai pokalbis apie drąsą – drąsą kalbėti, klausyti ir būti šalia net tada, kai tai atrodo sunkiausia.

Jei nerimaujate dėl savęs ar kito:

Vilties linija telefono nr. 116123. Veikia visą parą.

Jaunimo linija telefono nr. 0 800 28888. Veikia visą parą.

Pagalbos vyrams linija telefono nr. +370 604 11119 nuo 17 val. iki 22 val.

Pagalba internetu:

tuesi.lt

pagalbasau.lt