„Vakaro pokalbiai“ laidos vedėjas Jonas Vitkauskas kalbina medicinos psichologę ir geštalto psichoterapeutę Daivą Taljūnienę. Pokalbis skirtas psichosomatikai – reiškiniui, kai emociniai išgyvenimai ir ilgalaikis stresas pasireiškia fiziniais kūno simptomais. Aptariama, kaip atpažinti tokius signalus ir ką galima padaryti siekiant sumažinti vidinę įtampą.

Kas yra psichosomatika?

Paaiškinama, kad psichosomatika nagrinėja ryšį tarp psichologinių veiksnių ir fizinės savijautos. Pabrėžiama, jog emocijos nėra tik „mintyse“ – jos veikia visą kūną, nervų sistemą ir gali pasireikšti realiais fiziniais pojūčiais. Žmogus vertinamas kaip visuma, kur kūnas ir psichika nuolat sąveikauja.

Kaip emocijos virsta kūno simptomais

Kalbama apie tai, kad neišreikštos ar nuslopintos emocijos gali kauptis kaip įtampa. Ilgainiui tai gali pasireikšti skausmais, spaudimu krūtinėje, galvos skausmais, virškinimo sutrikimais ar kitais nemaloniais pojūčiais, net jei tyrimai nerodo aiškios organinės priežasties.

Ilgalaikis stresas ir organizmo išsekimas

Aptariama, kaip nuolatinė įtampa, nerimas ar užsitęsusios sudėtingos gyvenimo situacijos veikia nervų ir imuninę sistemas. Organizmas ilgą laiką veikdamas mobilizacijos režimu išsenka, o tai gali sudaryti sąlygas įvairiems sveikatos sutrikimams.

Kaip atpažinti psichosomatinius simptomus

Diskutuojama, kad pirmiausia svarbu mediciniškai išsitirti. Jei tyrimai geri, tačiau skausmas ar kiti simptomai išlieka, verta atkreipti dėmesį į emocinę būseną. Taip pat minimas požymis, kai įprasti vaistai nepadeda arba padeda tik trumpam.

Kūno įtampa ir laikysenos signalai

Laidoje aptariama, kad emocinė įtampa dažnai atsispindi kūno laikysenoje ir raumenyse: pakelti pečiai, įsitempęs kaklas, sukąsti žandikauliai. Kūnas tarsi saugo neišreikštas reakcijas, o ilgainiui ši įtampa gali virsti skausmais.

Judėjimo ir kvėpavimo svarba

Kalbama apie judesį kaip būdą padėti kūnui „išveikti“ susikaupusią įtampą. Minimi vaikščiojimas, bėgimas, sportas, kūno terapijos, taip pat sąmoningas kvėpavimas, kuris padeda aktyvuoti raminančią nervų sistemos dalį.

Dėmesio perkėlimas į kūno pojūčius

Aptariama, kaip dėmesio sutelkimas į kvėpavimą, kūno svorį, pojūčius padeda išeiti iš nuolatinio minčių rato. Tokios praktikos padeda nusiraminti ir geriau pajusti savo būseną „čia ir dabar“.

Kada verta kreiptis pagalbos

Pabrėžiama, kad jei žmogui sunku susitvarkyti su savo emocijomis, suprasti savo būseną ar simptomai kartojasi, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Profesionalo pagalba gali padėti geriau suprasti vidinius procesus ir rasti tinkamus savireguliacijos būdus.