Laidoje „Sostinės horizontai“ vedėjas Tomas Juknevičius kalbina du skirtingų, bet glaudžiai susijusių sričių specialistus – geologą doc. dr. Saulių Gadeikį ir geoteknikos ekspertą prof. Šarūną Skuodį. Pokalbis apima visą kelią – nuo profesijos pasirinkimo iki globalių infrastruktūros projektų, kurie keičia miestus ir regionus.

Laidos centre – klausimas, kurį retai sau užduodame: kas vyksta po mūsų kojomis ir kaip tai lemia tai, ką statome viršuje.

Profesijos pasirinkimas: nuo smalsumo iki specializacijos

Abu pašnekovai pasakoja, kad kelias į geologiją ir geotechniką dažnai prasideda ne nuo aiškaus plano, o nuo smalsumo ir studijų metu atrandamų galimybių. Statybos inžinerijoje geoteknika atsiskleidžia kaip sritis, jungianti fiziką, medžiagų mokslą ir realius miesto projektus.

„Geoteknika – tai gruntai, kurie perima pamatų apkrovas. Tai gali būti uolos, stabilūs ar nestabilūs gruntai – viskas, ant ko statome.“

Geologija, savo ruožtu, atsiveria kaip itin plati disciplina – nuo klasikinės mineralų ir išteklių paieškos iki inžinerinių sprendimų, susijusių su statybomis, vandeniu ar infrastruktūra.

„Geologija nėra tik nafta ar deimantai – tai labai plati sritis, susijusi su statyba, konstrukcijomis ir aplinka.“

Jaunimas ir inžinerija: kaip sudominti naują kartą

Didelė pokalbio dalis skirta jaunimo pritraukimui. Universitetai ieško kūrybiškų būdų parodyti, kad inžinerija gali būti įdomi ir praktiška. Vienas pavyzdžių – makaronų tiltų čempionatai, leidžiantys moksleiviams fiziškai pajusti konstrukcijų principus.

„Svarbu duoti pačiupinėti – kai jie pamato laboratorijas, įrangą, tada supranta, kad tai gali būti jų kelias.“

Pašnekovai pabrėžia, kad profesijos pasirinkimą lemia ne tik mokykla, bet ir šeima, mokytojai bei realių karjeros perspektyvų matymas.

Karjera be sienų: lietuviai globaliuose projektuose

Laidoje aptariamos ir tarptautinės galimybės. Lietuvos geologai ir geotechnikai dirba projektuose visame pasaulyje – nuo metro sistemų Europoje iki vėjo jėgainių parkų jūroje ar infrastruktūros Azijoje ir Australijoje.

„Lietuviai gali sėdėti Vilniuje ir projektuoti objektus kitame pasaulio krašte, o kartais ir patys ten nuvykti.“

Geologijos srityje išlieka ir klasikinė romantika – darbas ekspedicijose, kasyklose ar jūroje, tačiau vis dažniau ją papildo skaitmeninis projektavimas ir nuotolinis bendradarbiavimas.

Statybos realybė: kodėl viskas prasideda nuo tyrimų

Praktinė laidos dalis skirta statantiems būstą. Specialistai vieningai pabrėžia, kad geologiniai tyrimai sudaro labai mažą statybos kainos dalį, tačiau gali sutaupyti dideles sumas ir išvengti klaidų.

„Geologija namo statybos kainoje yra labai maža dalis, bet jos atsisakymas gali kainuoti daug.“

Tyrimai leidžia racionaliai suprojektuoti pamatus, pasirinkti tinkamus sprendimus ir išvengti problemų, susijusių su durpėmis, piltiniu gruntu ar netinkamai suprojektuotomis nuotekų sistemomis.

Ateities iššūkiai: infrastruktūra ir specialistų poreikis

Diskusijoje minimi dideli projektai – geležinkeliai, energetika, jūrinė infrastruktūra – kurie didina aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. Lietuva, anot pašnekovų, jaučia šių kompetencijų trūkumą, o tai atveria galimybes naujai kartai.

„Jeigu norime turėti gerus specialistus, reikia stiprių pagrindų – matematikos, fizikos ir chemijos.“

Gelmės, kurios lemia viską

Laidos pabaigoje pašnekovai suformuluoja paprastą, bet esminę mintį: prieš statant ar planuojant reikia suprasti žemę po savimi.

„Svarbu, kad žmonės žinotų, kas darosi po jų žeme, po jų namais.“

Tai pokalbis ne tik apie profesijas, bet ir apie miestų ateitį, tvarumą bei sprendimus, kurie dažniausiai lieka nematomi, tačiau laiko viską, kas matoma.