Laipiojimo sportas Lietuvoje sparčiai auga, buria vis didesnę bendruomenę ir tampa prieinamas skirtingo amžiaus, patirties bei fizinių galimybių žmonėms. Kadaise daugiausia su alpinizmu ir kelionėmis į kalnus sietas užsiėmimas šiandien yra savarankiška sporto šaka, turinti profesionalias treniruočių erdves, nacionalinius čempionatus ir vietą olimpinėse žaidynėse.
Laidoje „Sostinės horizontai“ vedėjas Tomas Juknevičius kalbina Lietuvos boulderingo čempioną, „Bonobo“ laipiojimo centro bendruomenės narį Petrą Kastanauską ir Lietuvos laipiojimo sporto federacijos prezidentą Eduardą Jeriomenko. Pokalbyje aptariama laipiojimo kultūra Lietuvoje, sporto prieinamumas, saugumas, skirtingos disciplinos ir šalies sportininkų galimybės tarptautinėje arenoje.
Kai sportas tampa gyvenimo dalimi
Petrui Kastanauskui laipiojimas jau seniai nėra tik laisvalaikio veikla ar būdas palaikyti gerą fizinę formą. Prasidėjęs kaip pomėgis, ilgainiui jis tapo profesionaliu sportu, darbu ir veikla, leidžiančia prisidėti prie laipiojimo bendruomenės augimo.
„Prasidėjo nuo sporto, nuo tiesiog kvailiojimo, nuo hobio, o po truputį perėjo į rimtesnį sportą. Pradėjau dalyvauti tarptautinėse varžybose, vėliau pradėjau dirbti su žmonėmis, plėsti šią kultūrą, šį sportą ir gyvenimo būdą.“
Šiandien laipiojimas apima daugelį Petro gyvenimo sričių – treniruotes, varžybas, darbą su žmonėmis ir sporto kultūros puoselėjimą. Pasak jo, sunku įsivaizduoti kitą kelią, kuriame laipiojimas nebūtų svarbi kasdienybės dalis.
„Nuo tada, kiek save prisimenu, niekada neplanavau, kad laipiojimas nebus mano gyvenimo dalis. Kartais pabandau pagalvoti, kokiais dar keliais būtų galima pasukti, bet sunku įsivaizduoti, ką galėčiau veikti be laipiojimo.“
Ne tik fizinė jėga, bet ir problemų sprendimas
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad laipiojime svarbiausia stiprios rankos, ištvermė ir gera fizinė forma. Tačiau pašnekovai pabrėžia, kad kiekviena trasa yra savotiška užduotis, kuriai įveikti reikia gebėti stebėti, planuoti, greitai priimti sprendimus ir prisitaikyti prie netikėtų situacijų.
Sportininkas turi įvertinti atramų išdėstymą, pasirinkti tinkamiausią judesių seką ir suprasti, kaip efektyviausiai panaudoti savo kūno galimybes. Todėl laipiojimas vienu metu lavina fizinę jėgą, koordinaciją, lankstumą, loginį mąstymą ir kūrybiškumą.
„Laipiojimas man iki šiol labiausiai yra apie judėjimo laisvę ir problemų sprendimą. Lipdamas susiduri su problema, kurią turi išspręsti, o tam naudoji savo fizines galimybes.“
Kiekviena nauja trasa reikalauja kitokio požiūrio. Net patyrę sportininkai prieš varžybas nežino, kokios užduotys jų laukia, todėl svarbu ne tik būti fiziškai pasiruošus, bet ir gebėti greitai reaguoti į naujas aplinkybes.
Gebėjimas prisitaikyti – svarbus šiuolaikinio žmogaus įgūdis
Eduardas Jeriomenko laipiojimą sieja su vienu svarbiausių šiuolaikinio pasaulio gebėjimų – prisitaikymu. Pasak jo, trasų kūrėjai sąmoningai ieško būdų nustebinti sportininkus ir pateikti užduotis, kurioms ne visada galima pasiruošti iš anksto.
„Laipiojimas yra unikalus tuo, kad lavina gebėjimą prisitaikyti prie bet kokių sąlygų. Dalyvaudami varžybose niekada nežinome, kokios bus trasos. Jų kūrėjai visuomet mėgina išmušti sportininką iš įprastų vėžių.“
Sportininkui gali prireikti ne tik jėgos ar ištvermės, bet ir susikaupimo, erdvinio mąstymo, gebėjimo kontroliuoti emocijas bei priimti sprendimus esant ribotam laikui. Dėl to laipiojimas gali būti naudingas ne tik siekiantiems sportinių rezultatų, bet ir žmonėms, norintiems lavinti universalius kasdienybėje bei profesinėje veikloje pritaikomus gebėjimus.
„Laipiojimas lavina visapusišką emocinį, fizinį ir intelektualinį pasirengimą. Norint ugdyti gebėjimą prisitaikyti, laipiojimas kaip fizinė šio gebėjimo išraiška yra puiki terpė.“
Sportas, kurį gali išbandyti beveik kiekvienas
Viena svarbiausių pokalbio temų – laipiojimo prieinamumas. Nors iš pirmo žvilgsnio šis sportas gali atrodyti ekstremalus ir reikalaujantis išskirtinio fizinio pasirengimo, pašnekovai tikina, kad pradėti gali beveik kiekvienas.
Šiuolaikinėse laipiojimo salėse trasos kuriamos skirtingo sudėtingumo. Vienos skirtos patyrusiems sportininkams, kitos – žmonėms, kurie į salę ateina pirmą kartą. Norint išbandyti laipiojimą nereikia iš anksto įsigyti specialios įrangos ar būti treniruotam – pirmiesiems užsiėmimams pakanka išsinuomoti laipiojimo batelius ir išklausyti instruktoriaus paaiškinimus.
„Barjeras pradėti yra absoliučiai minimalus. Viskas, ko reikia, – ateiti į salę. Trasos yra skirtingo sudėtingumo, o pirmą kartą užtenka išsinuomoti batelius.“
Laipiojimo treniruotėse dalyvauja vaikai, suaugusieji, vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, turintys fizinę ar intelekto negalią. Pasak Eduardo Jeriomenko, šio sporto stiprybė yra galimybė pritaikyti užduotis prie kiekvieno žmogaus poreikių ir individualių galimybių.
Ar laipiojimas iš tiesų yra ekstremalus sportas?
Aukštis ir sudėtingos trasos gali sudaryti įspūdį, kad laipiojimas yra pavojingas. Vis dėlto pašnekovai teigia, kad organizuotose treniruotėse, laikantis saugumo reikalavimų ir klausant instruktorių, traumų rizika yra nedidelė.
Lipant su virve naudojamos saugos sistemos, o boulderingo trasos įrengiamos nedideliame aukštyje virš specialių minkštų čiužinių. Laipiojimo centruose dirbantys instruktoriai supažindina lankytojus su pagrindinėmis taisyklėmis ir padeda pasirinkti gebėjimus atitinkančias trasas.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai ekstremalus sportas, tačiau statistiškai traumų yra labai mažai. Salėse dirba instruktoriai, kurie prižiūri ir rūpinasi saugumu.“
Lietuvos laipiojimo sporto federacija taip pat organizuoja instruktorių mokymus ir siekia stiprinti vienodus saugumo bei darbo kokybės standartus.
Kas yra boulderingas?
Boulderingas – viena pagrindinių laipiojimo sporto disciplinų. Kitaip nei sportiniame laipiojime su virve, čia įveikiamos trumpesnės, tačiau dažnai techniškai sudėtingos ir intensyvios trasos.
Sportininkas visą trasą gali matyti stovėdamas ant žemės, todėl prieš pradėdamas lipti analizuoja atramų išdėstymą, planuoja judesių seką ir ieško efektyviausio sprendimo. Vis dėlto ne viską galima numatyti iš anksto – tik pradėjus lipti paaiškėja, ar pasirinktas planas veikia.
„Boulderingas yra trasa, kurią visą matai nuo žemės. Dar prieš lipdamas bandai ją suplanuoti. Tai trumpa, bet intensyvi ir sudėtinga užduotis.“
Šioje disciplinoje svarbi ne tik jėga, bet ir judesių tikslumas, kūno kontrolė, pusiausvyra bei gebėjimas per trumpą laiką rasti tinkamą sprendimą.
Nuo alpinizmo tradicijų iki šiuolaikinių laipiojimo centrų
Laipiojimo sporto pradžia Lietuvoje glaudžiai susijusi su alpinizmu. Pirmieji entuziastai treniravosi ruošdamiesi kelionėms į kalnus, o vėliau pradėjo kurti dirbtines sienas, imituojančias natūralių uolų paviršių.
Laikui bėgant laipiojimas tapo savarankiška sporto šaka. Šiandien treniruočių centrai veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, organizuojamos nacionalinės bei tarptautinės varžybos, auga profesionalių sportininkų ir laisvalaikiu laipiojančių žmonių bendruomenė.
Nors Lietuvos infrastruktūra dar vejasi gilias laipiojimo tradicijas turinčias Europos valstybes, pašnekovai pastebi, kad skirtumas sparčiai mažėja. Gerėja treniruočių sąlygos, daugėja sporto centrų, auga trenerių ir instruktorių kompetencijos.
Olimpinė sporto šaka ir Lietuvos ateities galimybės
Laipiojimas jau tapo olimpinės programos dalimi. Šios sporto šakos varžybos vyko Tokijo ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, o laipiotojai varžysis ir Los Andžele. Plečiasi ir paralimpinio laipiojimo galimybės.
Lietuvos laipiojimo bendruomenė tikisi, kad auganti infrastruktūra, profesionalios treniruotės ir vis didesnis jaunimo susidomėjimas ateityje leis šalies sportininkams siekti aukščiausių tarptautinių rezultatų.
Kol kas laipiojimas Lietuvoje dar nėra toks masinis kaip krepšinis ar futbolas, tačiau bendruomenė nuolat plečiasi. Sportas pritraukia žmones, ieškančius ne tik fizinio aktyvumo, bet ir kūrybiškų iššūkių, bendraminčių bei galimybės kiekvienoje trasoje atrasti naują judėjimo būdą.
