„Sostinės horizontai“ – laidoje kviečiame išgirsti Lietuvą ne tik iš sostinės bokštų, bet ir iš mažesnių miestų bei žmonių, kurie juose kuria pokyčius. Šioje laidoje vedėjas Tomas Juknevičius kalbina dr. Roką Gulbiną, Elektrėnų viešosios bibliotekos vadovą, kuris prieš šešerius metus iš sostinės persikėlė į Elektrėnus ir tapo vienu iš šio miesto kultūrinio gyvenimo veidų.

Nuo Vilniaus kamščių iki smidrų ūkio

Rokas Gulbinas atvirai pasakoja, kaip pavargo nuo didmiesčio tempo ir priėmė sprendimą gyventi kitaip:
„Pavargau nuo Vilniaus kamščių. Supratau, kad dešimt metų dirbsiu taksistu savo vaikams, bet nematysiu savo gyvenimo.“
Šiandien jis – Elektrėnų viešosios bibliotekos vadovas, dviejų vaikų tėvas ir… smidrų ūkio šeimininkas. Jis juokiasi, kad gyvenimą pakeitė ne tik geografija, bet ir ritmas:
„Elektrėnai – nuostabus miestas, nes visi vaiko poreikiai telpa kvadratiniame kilometre.“

Biblioteka – daugiau nei knygos

Elektrėnų biblioteka, vadovaujama Roko Gulbino, tapo kultūros, susitikimų ir kūrybos vieta. Čia vyksta protmūšiai, meno terapijos užsiėmimai, filmų peržiūros, net pasakų herojų alėjos kūrimas kartu su vietos bendruomene.
„Viešoji biblioteka – tai vieša erdvė, skirta būti. Jei tau reikia ramybės, vietos pabūti su savimi ar sušilti – biblioteka tam ir yra.“

Dr. Gulbinas pabrėžia, kad bibliotekininkas šiandien – ne tik knygų saugotojas, bet ir bendruomenės moderuotojas, o pati biblioteka tampa socialiniu mazgu: „Dažnai bibliotekininkas tampa ir psichologu, ir socialiniu darbuotoju. Tokia dabar ta mūsų misija.“

Elektrėnų tapatybė ir „invazinis miestas“

Vienas įdomiausių pokalbio momentų – dr. Gulbino apmąstymai apie Elektrėnų istoriją.
„Elektrėnai – invazinis miestas. Jis nusileido kaip kosminis laivas į kraštą, kuris jau turėjo savo istoriją.“
Pasak jo, svarbu ne tik išlaikyti knygų kultūrą, bet ir sisteminti krašto atmintį. Dėl to Elektrėnų biblioteka ėmėsi globoti ir krašto muziejų – kad gyventojai turėtų vietą, kur pažintų savo šaknis, istoriją ir bendrystę.

Apie bendruomenę ir ateitį

Biblioteka tampa ne tik kultūros židiniu, bet ir vieta, kur susitinka įvairios kartos – nuo vaikų iki senjorų.
„Seniorės pas mus ne tik skaito – jos tapo menininkėmis, sukūrė pasakų herojų alėją. Jaunimas dirba vasaros skaitykloje, savanoriauja, o vyrai atranda knygas apie istoriją ir karinius įvykius. Visi turi vietą po mūsų stogu.“

Kalbėdamas apie ateitį, Rokas juokiasi:
„Gal dar įkursim džiazo klubą bibliotekoje. Kodėl ne? Islandai ir švedai jau seniai tai daro.“

Laida „Sostinės horizontai“ su dr. Roku Gulbinu – tai ne tik pokalbis apie biblioteką, bet ir istorija apie gyvenimo lūžius, bendruomenės galią bei tapatybės paieškas. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris iš sostinės ritmo persikėlė į mažesnį miestą ir ten atrado platesnį pasaulį.