Laidoje „Sostinės horizontai“ vedėjas Tomas Juknevičius kalbino Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos laboratorijos specialistę dr. Ievą Baužienę ir kavinės „Picnic Bistro“ vadovą Tomą Šabaną apie Vingio parką – vieną svarbiausių žaliųjų erdvių Vilniuje. Pokalbio metu aptarta Vingio parko gamta, istorija, rekreacinė reikšmė miestui bei galimybės stiprinti gamtos pažinimą sostinėje. Pašnekovai diskutavo apie šios unikalios teritorijos vertę miestiečiams, jos biologinę įvairovę, bendruomeniškumą ir tai, kodėl Vingio parkas išlieka viena mėgstamiausių vilniečių poilsio vietų.

Vingio parkas – vieta, kur prasideda ryšys su gamta

Dr. Ieva Baužienė pasakojo, kad Vingio parkas jai yra neatsiejamas nuo vaikystės prisiminimų ir pirmųjų pažinčių su gamta. Būtent čia formavosi jos santykis su aplinka, kuris vėliau tapo profesiniu keliu.

„Vingio parkas man susijęs su labai ankstyvais vaikystės prisiminimais. Tai vieta, kur norisi grįžti.“

Mokslininkė pabrėžė, kad ryšys su gamta yra svarbi žmogaus gerovės dalis, o miestuose esančios žaliosios erdvės suteikia galimybę tą ryšį išsaugoti net ir gyvenant intensyvioje urbanistinėje aplinkoje.

Vingio parko gamtinė vertė

Pokalbio metu daug dėmesio skirta Vingio parko gamtinei ir geologinei įvairovei. Pasak dr. I. Baužienės, ši teritorija yra išskirtinė ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos mastu.

Parke susiformavęs sudėtingas reljefas, čia aptinkamos Neries suformuotos terasos, pelkės, kopos bei įvairios augalų ir gyvūnų buveinės. Visa tai sukuria išskirtinę ekosistemą miesto centre.

„Tokioje nedidelėje teritorijoje yra labai didelė gamtos įvairovė.“

Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad visuomenėje dažnai daugiau kalbama apie erkes ar kitus pavojus, tačiau per mažai akcentuojama edukacinė ir pažintinė šios vietos vertė.

Istorija, kurią verta pažinti

Vingio parkas svarbus ne tik gamtos, bet ir istorijos požiūriu. Laidoje aptarta teritorijos raida nuo didikų laikų iki šių dienų, kalbėta apie kadaise čia buvusius žvėrynus, istorinius objektus bei mažai žinomus faktus apie parko vystymąsi.

Pašnekovai sutarė, kad Vingio parko istorija galėtų būti pristatoma plačiau, organizuojant edukacines veiklas, pažintinius maršrutus ar ekskursijas. Tokios iniciatyvos ne tik stiprintų žmonių ryšį su šia vieta, bet ir padėtų geriau suprasti jos reikšmę Vilniaus raidai.

Bendruomenės traukos centras

„Picnic Bistro“ vadovas Tomas Šabanas pasakojo, kad dirbant parke kasdien galima stebėti, kaip žmonės ieško ne tik paslaugų, bet ir emocinės ramybės.

„Vingio parkas asociuojasi su ramybe, gamta ir gražiais vaizdais.“

Pasak jo, žmonės čia ateina pabėgti nuo miesto tempo, susitikti su draugais, sportuoti, švęsti svarbias gyvenimo akimirkas ar tiesiog pabūti gamtoje. Parkas tampa natūralia susitikimų vieta, kurioje susiformuoja ilgalaikiai bendruomeniniai ryšiai.

Ne vieną kartą kavinėje buvo organizuojamos šeimos šventės, vestuvės ar susitikimai, o kai kurios istorijos tęsiasi metų metus.

„Labai smagus atvejis buvo, kai pora susipažino netoli Vingio parko, vėliau pas mus šventė vestuves, gimtadienius ir net vaikų krikštynas.“

Vieta ateities kartoms

Laidoje nemažai diskutuota apie tai, kaip skatinti jaunus žmones pažinti gamtą. Pašnekovai kalbėjo apie edukacinių veiklų svarbą, gamtos pažinimo maršrutus, mokinių pamokas parke bei bendruomenės iniciatyvas.

Dr. Ieva Baužienė pabrėžė, kad svarbiausia neprarasti natūralaus ryšio su aplinka ir neužauginti kartų, kurios gamtą pažintų tik iš vadovėlių.

„Man labai gaila būtų, jeigu kita karta bijotų gamtos.“

Pasak pašnekovų, Vingio parkas turi visas galimybes tapti dar svarbesne edukacine ir pažintine erdve, kurioje gamta būtų ne tik stebima, bet ir suprantama.

Kodėl verta iš naujo atrasti Vingio parką?

Šiandien Vingio parkas yra kur kas daugiau nei vieta pasivaikščiojimams ar sportui. Tai unikali sostinės teritorija, kurioje susitinka gamta, istorija, mokslas ir bendruomenė. Tai erdvė, leidžianti sulėtinti tempą, pažinti aplinką ir atrasti kitokį santykį su miestu.

Kaip laidoje pastebėjo Tomas Šabanas:

„Reikia eiti į gamtą, reikia eiti į Vingio parką.“