Laidoje „Sostinės horizontai“ vedėjas Tomas Juknevičius kalbina Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto docentą dr. Lauryną Jukną. Tai pokalbis apie mokslą, gamtą, technologijas ir žmones, kurie pasirenka ne visada lengviausią, tačiau prasmingą kelią – pažinti pasaulį ir padėti jį išsaugoti ateities kartoms. Nuo vaikystės prisiminimų Grigiškėse iki tarptautinių tyrimų, atliekamų pasitelkiant NASA ir Europos kosmoso agentūros palydovus, pašnekovas atskleidžia, kaip šiandien atrodo šiuolaikiniai geomokslai ir kokį vaidmenį jie atlieka sprendžiant svarbiausius aplinkosaugos iššūkius.

Geomokslai – kur kas daugiau nei geografijos vadovėliai

Daugeliui geografija vis dar asocijuojasi su žemėlapiais, sostinių mokymusi ar mokykliniais atlasais. Tačiau, kaip pabrėžia doc. dr. Laurynas Jukna, šiandieninė geomokslų sritis apima gerokai daugiau. Čia susijungia gamtos mokslai, informacinės technologijos, kosmoso tyrimai, klimato analizė ir įvairūs praktiniai sprendimai, padedantys spręsti realias visuomenės problemas.

„Mes bandom parodyti, kokie mes iš tikrųjų esam, o esam daug platesni ir daug įdomesni.“

Pašnekovas pasakoja, kad šiuolaikiniai geografai, geologai, hidrologai ir klimatologai dirba su pažangiausiomis technologijomis – analizuoja palydovinius duomenis, kuria geografinių informacinių sistemų sprendimus, valdo dronus, atlieka aplinkos stebėseną ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Tai profesijos, kurios šiandien tampa itin svarbios tiek valstybės institucijoms, tiek verslui, tiek klimato kaitos poveikį vertinančioms organizacijoms.

Kelias prasidėjo tarp Neries, Vokės ir miškų

Pokalbio metu docentas prisimena savo vaikystę Grigiškėse. Būtent ten, gamtos apsuptyje, užsimezgė ryšys su aplinka, kuris vėliau virto profesiniu pašaukimu. Augimas šalia Neries ir Vokės, išvykos į Aukštadvario apylinkes bei ilgos valandos miškuose padėjo formuoti smalsumą ir norą suprasti, kaip susiformavo Lietuvos kraštovaizdis.

„Darau ir dabar dar darau dalykus, kurie man atrodo ir kurie man tikrai nuo širdies patinka.“

Pašnekovas pabrėžia, kad pasirinkdamas geografijos studijas niekada nejautė spaudimo rinktis vieną ar kitą profesiją. Sprendimą lėmė nuoširdus susidomėjimas ir noras užsiimti tuo, kas teikia prasmę. Šis pasirinkimas atvedė prie bakalauro, magistrantūros, doktorantūros studijų ir akademinės karjeros Vilniaus universitete.

Kodėl jaunimas renkasi geomokslus?

Viena įdomiausių pokalbio temų – žmonės, kurie šiandien pasirenka geomokslų studijas. Pasak Lauryno Juknos, dažnai tai studentai, kuriuos motyvuoja ne vien finansiniai tikslai ar karjeros perspektyvos, bet ir noras pažinti pasaulį, suprasti gamtos procesus bei prisidėti prie svarbių sprendimų.

„Tai yra žmonės, kurie dažnai nepabėga nuo tikrų vertybių.“

Pasak pašnekovo, tarp studentų galima sutikti daug kūrybiškų, smalsių ir aktyvių asmenybių. Geografų ir geologų bendruomenės garsėja stipriomis tradicijomis, ekspedicijomis, žygiais, tarptautiniais renginiais ir išskirtiniu bendruomeniškumu. Studentų gyvenimas čia neapsiriboja paskaitomis auditorijose – svarbi studijų dalis vyksta gamtoje, atliekant praktinius tyrimus ir stebėjimus.

Nuo Lietuvos pajūrio iki NASA palydovų

Šiuolaikiniai geomokslai vis dažniau remiasi duomenimis, gaunamais iš kosmoso. Doc. dr. Laurynas Jukna pasakoja apie Geomokslų instituto vykdomus tyrimus, kuriuose naudojami NASA ir Europos kosmoso agentūros palydoviniai duomenys.

„Mes dirbam su NASA, su Europos kosmoso agentūros palydovais ir nagrinėjam procesus, vykstančius Žemėje.“

Vienas iš tokių projektų skirtas Lietuvos pajūrio tyrimams. Mokslininkai analizuoja pavojingų srovių formavimąsi Baltijos jūroje ir ieško būdų, kaip tiksliau prognozuoti vietas, kuriose gali kilti grėsmė poilsiautojams. Šie tyrimai turi tiesioginę praktinę naudą ir gali prisidėti prie žmonių saugumo didinimo pajūryje.

Kita svarbi tyrimų kryptis – pelkių stebėsena. Mokslininkų sukurti metodai leidžia iš palydovų duomenų vertinti gruntinio vandens pokyčius ir analizuoti, kaip vyksta pelkių atkūrimas. Tai itin aktualu klimato kaitos kontekste, nes pelkės yra vienos svarbiausių natūralių anglies kaupimo sistemų pasaulyje.

Klimato kaita ir gamtos apsauga – ne teorija, o kasdienis darbas

Pokalbyje nemažai dėmesio skiriama klimato kaitos temai. Pašnekovas pabrėžia, kad šiandien mokslininkų darbas neapsiriboja vien teoriniais tyrimais ar publikacijomis. Daugelis projektų tiesiogiai prisideda prie aplinkosauginių sprendimų, padeda vertinti įvairių iniciatyvų efektyvumą ir teikia rekomendacijas institucijoms.

Lauryno Juknos teigimu, svarbu suprasti, kad gamta nėra neišsenkantis išteklius. Net ir gerų ketinimų vedami projektai turi būti įgyvendinami atsakingai, remiantis moksliniais duomenimis ir ilgalaikiu poveikio vertinimu. Būtent todėl geomokslai tampa svarbia jungtimi tarp mokslo, politikos ir visuomenės.

Neris – viena unikaliausių Europos upių

Laidos pabaigoje daug dėmesio skiriama Lietuvos upėms, ypač Neriai. Docentas atkreipia dėmesį, kad tai viena natūraliausių didelių lygumų upių Europoje, todėl įvairūs planai keisti jos vagą ar plėtoti laivybą turi būti vertinami itin atsargiai.

„Laivas prie upės, ne upė prie laivo.“

Pasak pašnekovo, žmogaus veikla turi prisitaikyti prie gamtos, o ne atvirkščiai. Neries išsaugojimas svarbus ne tik biologinei įvairovei ar kraštovaizdžiui, bet ir visos Europos mastu, nes tokių natūralių upių išlikę labai nedaug.

Meilė gamtai prasideda nuo pažinimo

Pokalbis su doc. dr. Laurynu Jukna primena, kad gamta nėra tik fonas mūsų kasdienybei. Ji yra sudėtinga sistema, kurią būtina pažinti, suprasti ir saugoti. Geomokslai suteikia galimybę pažvelgti į aplinką kitaip – nuo mažiausių procesų pelkėse iki globalių klimato kaitos reiškinių, stebimų iš kosmoso.

Laidą pašnekovas užbaigia paprastu, tačiau svarbiu palinkėjimu:

„Džiaukitės gamta, mylėkit gamtą, mylėkit visoje vieni kitus.“