Žvejyba šiandien vis dažniau suprantama ne kaip būdas parsivežti laimikį namo, o kaip galimybė sulėtinti tempą, pabūti gamtoje ir atkurti ryšį su aplinka. Būtent apie tokį požiūrį laidoje „Sostinės horizontai” Tomas Juknevičius kalbėjosi su Arvydų ūkio puoselėtojais Adomu Banikoniu ir Snieguole Baublyte. Pokalbyje atsiskleidė ne tik jų asmeninės istorijos, bet ir vizija, kaip Lietuvoje gali atrodyti šiuolaikinė, tvari žvejyba.

Svečiai pasakojo apie vaikystę prie vandens, pirmuosius laimikius, gyvenimo pasirinkimus ir tai, kaip meilė gamtai ilgainiui tapo profesija bei kasdienybe. Pokalbis palietė ekologinę akvakultūrą, atsakingą žuvų auginimą, edukacijas vaikams ir suaugusiesiems bei bendruomenę, kurią vienija pagarba gamtai.

Vaikystė prie vandens tapo gyvenimo keliu

Snieguolė Baublytė pasakojo, kad meilė žvejybai atsirado dar vaikystėje, augant Arvydų kaime. Kasdienybė prie vandens, rytiniai rūkai ir vakarai prie ežero tapo natūralia gyvenimo dalimi.

„Paragavus miesto šurmulio, norėjosi grįžti į gamtą, norėjosi grįžti prie vandens. Grįžau ten, kur gyvena mano širdis.”

Panašią istoriją pasakojo ir Adomas Banikonis. Vaikystės vasaros prie Strevos upės suformavo jo ryšį su gamta, kuris vėliau nuvedė į akvakultūrą ir Arvydų ūkį.

„Žvejyba, gamta ir vanduo buvo ta aplinka, kurioje formavausi.”

Žvejyba – ne laimikis, o patirtis

Viena svarbiausių pokalbio temų buvo pasikeitęs požiūris į žvejybą. Anot pašnekovų, vis daugiau žmonių supranta, kad svarbiausia nėra parsivežti kuo daugiau žuvies, o patirti patį procesą.

Arvydų ūkyje skatinama vadinamoji “pagavai – paleisk” kultūra. Trofėjinės žuvys čia saugomos tam, kad galėtų augti toliau, daugintis ir ateityje suteikti džiaugsmo kitiems žvejams.

„Trofėjines žuvis mes saugome, mylime ir paleidžiame tam, kad jas galėtų pagauti ir kiti.”

Pašnekovai pabrėžia, kad atsakinga žvejyba prasideda nuo pagarbos gyvajai gamtai – tinkamo žuvies paleidimo, antiseptikų naudojimo ir tinkamos įrangos.

Arvydų ūkis – daugiau nei žvejybos vieta

Šiandien Arvydų ūkyje lankosi ne tik patyrę žvejai. Čia atvyksta šeimos, vaikai, mokyklų grupės, vyksta edukacijos, ekskursijos ir sportinės žvejybos varžybos.

Svečiai pasakojo, kad jaunoji karta vis labiau domisi gamta ir daug jautriau vertina gyvūnų gerovę nei ankstesnės kartos. Todėl edukacijos tampa svarbia Arvydų ūkio veiklos dalimi.

„Žmonės pradėjo labiau mylėti žuvį. Jie pradėjo suprasti, kad žuvys neatsiranda savaime – jomis reikia rūpintis.”

Ekologija tampa kasdienybe

Laidoje daug dėmesio skirta ekologinei akvakultūrai. Arvydų ūkyje dalis tvenkinių sertifikuoti kaip ekologiniai, nuolat atliekami žuvų sveikatos tyrimai, o ūkis laikosi griežtų kokybės reikalavimų.

Pašnekovų teigimu, Lietuvoje auga žmonių supratimas apie vietoje užaugintos žuvies kokybę, tvarią gamybą ir atsakingą vartojimą.

Kartu keičiasi ir žvejų įpročiai – vis daugiau jų rūpinasi švara, atsiveža savo atliekų surinkimo priemones, laikosi gamtosaugos principų ir atsakingai elgiasi prie vandens.

Gamta padeda sustoti

Pokalbio pabaigoje pašnekovai kvietė nepamiršti paprasto, bet šiandien itin svarbaus dalyko – daugiau laiko praleisti gamtoje.

„Kartais užtenka tiesiog išeiti iš namų, atsisėsti prie vandens ar pasivaikščioti miške. Gamta yra visada čia ir dabar. Kai žmogus tai pajunta, labai daug kas viduje susidėlioja.”

Ši laida – tai ne tik pasakojimas apie žvejybą. Tai pokalbis apie žmogaus santykį su gamta, lėtesnį gyvenimo ritmą, atsakomybę už aplinką ir bendruomenę, kuri kuriama ne aplink laimikį, o aplink patirtį.