„Vilniaus ritmu“ laidos vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Ugnių Latvį – KAITA Group vadovą, kurio profesinė istorija prasidėjo dar studijų metais dirbant nekilnojamojo turto brokeriu. Jis pasakoja, kaip darbas agentūroje tapo ne tik staigiu įėjimu į rinką, bet ir lemtingu posūkiu, nulėmusiu visą tolimesnį kelią.
„Čia prasidėjo mano meilė nekilnojamam turtui“, – sako Ugnius, prisimindamas tą laiką, kai teko būti arti sandorių, arti klientų poreikių ir matyti, kokios problemos iš tiesų svarbiausios. Brokerio darbas tapo pirmąja verslumo mokykla, kurioje įgyti įgūdžiai vėliau persikėlė į NT vystymo sritį.
Pirmieji projektai ir supratimas apie pridėtinę vertę
Laidoje Ugnius dalijasi istorija apie pirmuosius KAITA Group projektus – sklypų masyvus, kurie tapo pavyzdžiu, kaip galima kurti miesto ateitį pradedant nuo mažesnių, bet labai svarbių urbanistinių sprendimų. Tai buvo teritorijos, kuriose jie su partneriais ne tik padalijo sklypus, bet ir visiškai urbanizavo aplinką: įrengė gatves, apšvietimą, komunikacijas, žaidimų aikšteles. Šie sprendimai iš karto atliepė realius žmonių lūkesčius. Vienas pirkėjų, pasak Ugniaus, vėliau šį sprendimą įvertino dvigubai:
„Tai geras pavyzdys, kaip sukuriant žmogui reikalingą pridėtinę vertę galima parduoti dvigubai brangiau.“
Ši situacija tapo aiškiu įrodymu, kad žmonės yra linkę investuoti į gerai suplanuotą aplinką, kuri užtikrina kasdienio gyvenimo kokybę.
Kokio būsto reikia šiandienos žmogui?
Pokalbis natūraliai veda prie klausimo, kaip šiandien žmonės turėtų rinktis būstą. Ugnius pabrėžia, kad svarbiausia – ne maksimalistinis planavimas dešimtmečiams į priekį, o realių poreikių įvertinimas. Jo požiūriu, jaunas žmogus neturi skubėti galvoti apie didžiulį butą būsimai šeimai, jei dabartiniame gyvenimo etape pakanka vieno ar dviejų kambarių:
„Perkamas būstas turi atliepti artimiausių penkių, daugiausia septynerių metų poreikius.“
Jis taip pat kalba apie tai, kad nuoma šiandien nebėra „laikinas sprendimas“, o dažnai racionalus pasirinkimas, kurio nereikėtų nuvertinti. Co-living modeliai tampa patraukliu variantu tiems, kurie nori būti miesto centre, išlaikyti mobilumą ir gyventi aktyviai, be ilgalaikių įsipareigojimų.
Miesto infrastruktūra ir urbanistinė atsakomybė
Svarbi pokalbio dalis skirta miesto infrastruktūrai – temai, be kurios neįmanoma suprasti gyvenimo kokybės mieste. Ugnius pasakoja, kad tikrieji šiuolaikinio būsto vertinimo kriterijai nebesusiję tik su kvadratais ar kambarių skaičiumi. Esminiu faktoriumi tampa aplinka už lango: žaliosios erdvės, dviračių takai, darželiai, mokyklos, viešasis transportas, galimybė viską pasiekti pėsčiomis. Jis taip pat atkreipia dėmesį į pokyčius parkavimo sprendimuose: miesto centrinėse dalyse antžeminiai parkingai jau nebeturi vietos, o plotai virš žemės turėtų būti skirti želdynams.
„Mūsų statomuose projektuose nėra nei vienos parkavimo vietos ant žemės – plotai paliekami želdynams“, – pabrėžia Ugnius.
Vilniaus vizija: žalias, ambicingas ir atsakingai augantis miestas
Laidos pabaigoje Ugnius dalijasi savo požiūriu į tai, kokio miesto norėtume visi. Jis sako tikintis Vilniumi, kuris išsaugo savo identitetą, žalią dvasią ir kartu išlaiko ambiciją augti. Jo palinkėjimas miestui skamba paprastai, bet prasmingai:
„Palinkėčiau tvaraus augimo, atsakingo augimo, palinkėčiau neprarasti ambicijos išlikti ir būti žaliu miestu.“
Tai kvietimas mąstyti apie miestą ne tik kaip apie infrastruktūros junginį, bet kaip apie gyvą organizmą, kuriame svarbiausia – žmogaus savijauta, bendruomenė ir darnus ryšys su gamta.
