Laidoje „Vilniaus ritmu“ kalbėjomės su bendrovės „Vorto gama“ direktoriumi Donaldu Broga, daugiau nei ketvirtį amžiaus dirbančiu pramonės sektoriuje ir turinčiu neįkainojamos patirties tiek vandens, tiek gėrimų gamybos srityse. Šis pokalbis – tai kelionė nuo mūsų kasdienio stiklinės vandens prie stalo iki sudėtingų technologijų, kurios formuoja ateities gėrimų pramonę.

Vanduo – žaliava, apie kurią dažnai nesusimąstome

Svečias priminė, kad vanduo – tai ne tik gėrimas troškuliui malšinti. Jis yra būtinas gaminant beveik kiekvieną produktą, kurį vartojame kasdien. Skaičiai stulbinantys:

• 1 litras alaus reikalauja 4–7 litrų vandens;
• 1 litras pieno – net apie 1000 litrų vandens, įskaitant pašarus ir karvių girdymą;
• 1 puodeliui kavos – apie 130 litrų vandens.

Šie faktai atskleidžia, kad vanduo yra nematomas, bet nepakeičiamas mūsų mitybos grandinės elementas.

Lietuvos vanduo – išskirtinė vertybė

Kalbėdami apie vandens kokybę, aptarėme, kodėl Lietuva gali didžiuotis savo ištekliais. Dauguma šalies miestų, tarp jų ir Vilnius, vandenį gauna iš artezinių gręžinių, kurių vanduo natūraliai filtruojasi giliai po žeme. Tokiam vandeniui tereikia minimalaus apdorojimo – dažniausiai tik geležies ar mangano pašalinimo. Tai reiškia, kad į mūsų čiaupus patenka vienas kokybiškiausių vandenų Europoje.

Laidos svečias akcentavo ir skirtumus tarp vandens rūšių:

• Natūralus mineralinis vanduo – tiesiogiai iš gręžinio, beveik neapdorotas ir reglamentų saugomas gamtos produktas.
• Mineralizuotas vanduo – dirbtinai praturtintas mineralais, dažnai gaminamas iš filtruoto ar net distiliuoto vandens.
• Šaltinio vanduo – populiarus, bet ne visada saugus, nes jo kokybė priklauso nuo vietos ir mikroorganizmų.

Filtrai namuose – būtinybė ar mada?

Pastaraisiais metais daugelis namų ūkių renkasi papildomus filtrus. Tačiau D. Broga ragina pirmiausia išsitirti vandens sudėtį valstybinėse laboratorijose. Tik tada verta spręsti, ar reikalingas filtravimas. „Pilnai išvalytas distiliuotas vanduo nėra sveikas, nes išplauna kalcį iš organizmo – mums būtini mineralai, kurie natūraliai yra vandenyje“, – teigė pašnekovas.

Nealkoholiniai gėrimai – technologinis iššūkis

Antroji pokalbio dalis buvo skirta sparčiai populiarėjantiems nealkoholiniams gėrimams. Nors gali pasirodyti, kad užtenka „pašalinti alkoholį“, iš tiesų tai sudėtingas procesas, kuriam naudojami keli metodai:

• Fermentacijos stabdymas, kad alkoholio susidarytų minimaliai
• Specialios mielės, kurios nevirsta cukraus alkoholiu
• Membraninė filtracija, kai alkoholis pašalinamas jau iš pagaminto gėrimo
• Vakuminė distiliacija – pažangiausia technologija, leidžianti išgauti gėrimą su 0,0% alkoholio, išlaikant skonį ir aromatą

Įdomu tai, kad nealkoholinio alaus ar vyno kaina neretai būna tokia pati kaip alkoholinių analogų. Taip yra dėl mažesnių gamybos kiekių ir brangių technologijų.

Vandens ir technologijų ateitis

Aptardami ateitį, palietėme globalią problemą – tik 3% viso pasaulio vandens yra gėlas, ir jo atsargos sparčiai senka. Todėl vystomos technologijos, kurios gali pakeisti ateitį:

• Jūros vandens gėlinimas, jau plačiai naudojamas Artimuosiuose Rytuose
• Grafeno membranos, galinčios atlikti itin smulkų molekulinį filtravimą
• Pakartotinis vandens panaudojimas pramonėje

Pasak pašnekovo, nors Lietuva dar ilgai galės džiaugtis kokybišku vandeniu, pasauliniu mastu vandens taupymas taps gyvybiškai svarbus.

Ši laida – tai ne tik pasakojimas apie vandenį. Tai kvietimas permąstyti mūsų kasdienius įpročius: ar pakanka gerti paprastą vandenį, ar būtina pirkti brangius buteliukus? Kuo ypatingas mineralinis vanduo? Kodėl verta atsakingai naudoti vandenį ir ko galime tikėtis ateityje?